Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia sutinkantis, jog Vyriausybė turėtų sustiprinti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ vystomo pirmojo Lietuvoje 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko projekto priežiūrą
„Kadangi projekto prielaidos buvo vienokios ir jos nesirealizavo realybėje, natūralu, kad šitam projektui reikia stipresnės priežiūros. (…) Tikrai yra sveikintina, kad pati įmonė stiprina projekto priežiūrą, taip pat tai daro Finansų ministerija“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ž. Vaičiūnas.
„Bet manau, kad Vyriausybės lygmens priežiūros, būtent Finansų ministerijos sustiprintos priežiūros, tikrai turėtų tam pakakti“, – kalbėjo ministras.
Ž. Vaičiūnas teigė neatmetantis ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos trečiadienį inicijuoto projekto audito galimybės, tačiau teigė, kad papildomi auditai kartais „galbūt yra ir pertekliniai“.
„Čia, aišku, yra Seimo apsisprendimas. Jeigu bus tokios iniciatyvos teikiamos, neatmeskime ir tokių papildomų auditų galimybės. Bet turime suprasti, kad šis projektas, jo likimas nepriklauso tik nuo stipresnės priežiūros, jis priklauso ir nuo situacijos rinkoje“, – teigė ministras.
„Pirmiausia turi būti sustiprinta šio projekto priežiūra Vyriausybės lygiu, yra kiti instrumentai, po to jau, be abejo, atsakomybės klausimai galėtų būti sprendžiami atskirai”, – paklaustas apie atsakomybę „Ignitis grupėje“ teigė Ž. Vaičiūnas.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį nusprendė inicijuoti „Ignitis grupės“ vystomo jūros vėjo parko projekto auditą, taip pat pasiūlyti Vyriausybei prižiūrėti projekto įgyvendinimą.
Seimo nutarimo projektą, kuriuo Valstybės kontrolei būtų pavesta iki šių metų pabaigos atlikti „Curonian Nord“ vadinamo projekto auditą, Seimo komisija užregistravo trečiadienį.
Valstybės kontrolierius norima įpareigoti ypatingą dėmesį skirti projektui skirtų lėšų naudojimo pagrįstumui, taip pat įvertinti rizikų pasidalijimą tarp projekto partnerių bei jo poveikį valstybės interesams.
„Ignitis grupė“ vasarį pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės 700 MW galios jūrinį vėjo parką.
Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.
Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis grupės“ bendrovė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“. Už teisę vystyti projektą jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei, dar 30 mln. eurų išleista jūros dugno tyrimams, studijoms, darbuotojų darbo užmokesčiui.
Bendroje projekto vystymui įsteigtoje įmonėje „Offshore wind farm 1“ „Ignitis grupės“ antrinei įmonei „Ignitis renewables“ priklauso 51 proc. akcijų, „Ocean Winds“ kontroliuojamai Ispanijos įmonei „OW offshore S.L.“ – 49 proc. akcijų.
Lietuva Baltijos jūroje iki 2030 metų planavo pastatyti du jūrinius vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio šalies elektros poreikio.
