Vytautas Baliūnas – Mokytojas iš didžiosios raidės

Vytautas Baliūnas – Mokytojas iš didžiosios raidės

Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP, Gedimino BALČIŪNO, DELFI, Bernardinai.lt nuotr.

Vytautas Baliūnas.

Sekmadienį, spalio 1 dieną, mirė pedagogas, kraštotyrininkas, bibliofilas, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bičiulis Vytautas Baliūnas. Miestas neteko išskirtinės asmenybės, ypač nusipelniusios Panevėžio švietimui ir kultūrai.

Pažinoję iškilų mokytoją, kurį ne vienas kalbintas vadino Mokytoju iš didžiosios raidės, didžiavosi juo ir savo prisiminimuose dėkoja už suteiktas žinias, už puikiai atliktą pareigą, už sugebėjimą keisti į gerą šalia esančius.

BIC

Kita vertus, ar gali būti mokytojui didesnis atlygis ir padėka kaip buvusių mokinių įvertinimas, supratimas, kad tavo darbas ir pastangos nepradingo be pėdsako, o liko mokinių sielose, protuose.

Nuopelnas didžiulis

Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkaukas, Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją (tuomet tai buvo J. Balčikonio vidurinė mokykla) baigė 1977 metais.

Panevėžio miesto meras R. Račkaukas, Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją (tuomet tai buvo J. Balčikonio vidurinė mokykla) baigė 1977 metais.

„Vytautas Baliūnas dėstė geografija ir buvo tuomet, berods, mokyklos direktoriaus pavaduotojas. Visą savo gyvenimą atidavė gimnazijai. Didžiulė jam pagarba ir padėka už nuveiktus darbus tiek gimnazijai, tiek ir Panevėžiui. Pedagogo nuopelnas didžiulis“, – kalbėjo Panevėžio miesto meras.

Garbės direktorius

Raimondas Dambrauskas, J. Balčikonio gimnazijos direktorius nuo 1990 metų, teigia, jog darbas su V. Baliūnu buvo nepakartojamas.

R. Dambrauskas ir V. Baliūnas.

„Ypatingai šviesus prisiminimai, o darbas kartu su juo buvo nepakartojamas. Pamenu, sulaukęs pensinio amžiaus, V. Baliūnas griežtai pasakė, kad traukiasi iš pareigų, bet iš mokyklos nepasitraukė. Taip ir dirbome – aš vykdantysis direktorius, o V. Baliūnas – Garbės direktorius. Jis žmogus, kuris gimė nei per anksti, nei per vėlai. Gimė jis pačiu laiku… Po kruopelytę surinko visus faktus apie gimnaziją. Todėl dabar turime tritomį apie J. Balčikonio gimnaziją. Eruditas, tikras intelektualas, Mokytojas. Reikia iš jo mokytis, kaip mylėti savo miestą, savo mokyklą, savo šeimą, savo giminę… Jis iškeliavo Anapilin, bet liko jo darbai, todėl V. Baliūnas pasiliko čia – gimnazijoje“.

Mokiniuose sėjo meilę

Donatas Puslys, internetinio portalo Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius, J. Balčikonio gimnaziją baigė 2004 metais. Ištraukos iš jo straipsnio „Lokalinės istorijos svarba, arba Padėka Mokytojui“, parašyto 2014 metais kovo 31 dieną.

D. Puslys, internetinio portalo Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius.

„Jei ne mokytojo V. Baliūno knyga, ta įdomioji gimnazijos, o kartu ir Panevėžio miesto istorijos dalis man taip ir būtų likusi tik tuščias puslapis. Tai knyga, sudaryta iš meilės ir vardan meilės. Ją galėjo sudaryti tik žmogus, be galo mylintis savo darbą, savo gimnaziją. Ir sudaryti taip, kad ta meile užkrėstų kitus…“

„Nebūdavome jo pamokose angeliukai, nevengdavome patriukšmauti, iškrėsti išdaigų. Tačiau dabar  suprantu, kad ir pats mokytojas, dirbdamas su mumis, siekė ne trumpalaikio efekto, ne geležinės drausmės, įvestos gresiančių nuobaudų dėka, o ilgalaikio pokyčio, kai kiekvieno mokinio sieloje pasėta meilės, pasitikėjimo, pagarbos kiekvieno žmogiškam orumui sėkla ilgainiui vis viena sudygsta. Tad dabar galiu drąsiai teigti: Juozo Balčikonio gimnazija man visų pirma siejasi su mokytoju Vytautu Baliūnu, didžiu žmogumi, mokiusiu mylėti gimnaziją ir gimtą miestą. Žmogus jau esti toks, kad ne visada sugeba laiku įvertinti, padėkoti. Tad bent dabar šis rašinys tebūna padėka Jums už tai, kuo apdovanojote ir vis dar apdovanojate kitus…“

TAIP PAT SKAITYKITE: Panevėžys neteko išskirtinės asmenybės: anapilin iškeliavo pedagogas ir kraštotyrininkas V. Baliūnas

„Buvo mokytojų, kurių pamokose buvome geručiai, tačiau tik dėl to, kad bijojome bausmių. Būta mokytojų, kurie su mumis visiškai nesusitvarkė. Tuo tarpu mokytojas V. Baliūnas buvo kitoks. Jis mylėjo tai, ką daro ir neperdėsiu teigdamas, kad ir pamokos kvėpėjo ta meile, su kuria buvo dėstoma kiekviena tema. Būta jo ne tik puikaus specialisto, tačiau ir žmogaus. Tikro džentelmeno, riterio: oraus, visada pasitempusio ir spinduliuojančio pagarba kiekvienam – ar tai būtų stropiausias pirmūnas, ar peckelis dvejetukininkas. Nebūta jo pamokose kitur taip įprastų dvejopų standartų. Ir žvelgdavo jis į mus kaip į suaugusius, vertus pasitikėjimo ir dėl to turinčius užsikrauti atsakomybės naštą sau ant pečių…“

„Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija subrandino gausių vaisių tiek Panevėžiui, tiek visai Lietuvai. Darbas nenutrūksta ir šiandien. Tačiau tame darbe, toje įtraukiančioje kasdienybėje būtina sustoti ties praeitimi. Ačiū mokytojui Vytautui Baliūnui, kad jo sunkaus darbo dėka ta praeitis lieka neužmiršta, tačiau gyvuoja mūsų kasdienybėje. Gyvuoja tiek, kiek ją priimame, kiek jai atsiveriame, kiek skubame jos pasiimti, o ne laukiame kaip greitojo maisto restorano klientai, kol viskas bus padaryta už mus. Verčiu gimnazijos istorijos puslapius ir jaučiu, kaip siela džiaugiasi ir žydi, kaip širdis atsiveria tam, kad priimtų, įsiklausytų ir apglėbtų, kaip primirštos ir kiek apdžiūvusios šaknys vėl siurbiasi į gimtąją žemę besisemdamos stiprybės iš istorijos gelmių.“

Prisiminimai šviesūs

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, J. Balčikonio gimnaziją baigė 1997 metais, V. Baliūną vadina išskirtiniu mokytoju.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas G. Paluckas, J. Balčikonio gimnaziją baigė 1997 metais.

„V. Baliūnas buvo mano geografijos mokytoju. Jis įspūdingas žmogus ne tik savo laikysena, bet ir erudicija. Išskirtinis mokytojas, kuris suteikė įvairiapuses žinias. Juk po kruopelytę rinko gimnazijos istorijos faktus. Sunku kalbėti būtuoju laiku, nes per visus klasės susitikimus jį minėdavome geru žodžiu… Kiekvienam atseikėta gyvenimo laiko tiek, kiek yra numatyta ir ateina diena, kai reikia išeiti.. Šviesus prisiminimai apie mokytoją, gimnazijos direktorių V. Baliūną lydės dar ilgai…“

Vytautas Baliūnas pašarvotas laidojimo namuose „Ramybės takas“. Šv. Mišios spalio 3 d. 8 val. Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Laidotuvės spalio 3 d. 15 val.

AIK

AMES

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.