Siekiant paspartinti Vokietijos brigadai skirto Rūdninkų poligono įkūrimą, Vyriausybė parlamentui siūlys numatyti, jog šiam ypatingos valstybinės svarbos projektui būtų taikomos išimtys dėl teritorijų planavimo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarkų bei poveikio aplinkai vertinimo.
Kaip nurodo pokyčius inicijavusi Krašto apsaugos ministerija (KAM), Vokietijos brigados veiksmų plane buvo numatyta didžiąją karių dalį dislokuoti Lietuvoje 2025–2026 m., o visą operacinį pajėgumą brigada turi pasiekti iki 2027 m. pabaigos. Be to, praėjusių metų pabaigoje vykusiame Lietuvos ir Vokietijos ministerijų atstovų susitikime buvo išreikštas lūkestis teritorijoje turėti ir geležinkelio infrastruktūrą.
Atsižvelgiant į šiuos terminus ir vertinant Lietuvos galimybes įgyvendinti planus laiku, Vyriausybė nusprendė siūlyti Seimui supaprastinti kai kurias procedūras.
Įstatymo pakeitimu siekiama nustatyti teisinio reglamentavimo išimtis, sudarančias sąlygas už poligono teritorijos įrengti reikalingus inžinerinius statinius bei vykdyti valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis, išnuomojant vystytojui žemės sklypus šios sutarties galiojimo laikotarpiui.
Kaip rašoma aiškinamajame rašte, priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus, nereikėtų rengti atitinkamo dokumento dėl teritorijų planavimo, o karinės infrastruktūros projekto parengimas, įskaitant viešojo pirkimo procedūras, užtruktų iki 15 mėn. Be to, patvirtinus pakeitimus, būtų užtikrinta viešojo intereso ir privačių asmenų, iš kurių būtų paimama žemė visuomenės poreikiams, interesų pusiausvyra. Taip pat būtų sudaryta galimybė be aukciono išnuomoti žemę, reikalingą inžinerinių statinių ir įrenginių statybai poligono teritorijoje.
„Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nesudaro galimybių užtikrinti inžinerinių statinių ir įrenginių statybos (įrengimo) ne poligono teritorijoje taip sparčiai, kaip tai reikalinga poligono efektyviam naudojimui užtikrinti: pavyzdys galėtų būti Vokietijos išreikštas poreikis įrengti geležinkelio infrastruktūrą, kurios įgyvendinimo preliminarus terminas – 2031 m.“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
„Priėmus įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos užtikrinti išaugusius skubius priimančiosios šalies poreikius, greitai ir sklandžiai dislokuoti sąjungininkų pajėgas ir joms veikti šalies teritorijoje, taip darant teigiamą poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – pažymi pataisų iniciatoriai.
Įstatymo projekto rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Galutinius sprendimus dėl pakeitimų turės priimti Seimas.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Nuolatinė Vokietijos brigados dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje.
