Vyriausybė siūlo griežtinti žvalgybos kontrolę: penki svarbiausi pakeitimai

AutoriusVAIDOTAS BENIUŠIS (BNS)FotoBNS

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė griežtinti žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos kontrolę. Ministrų kabinetas per pasitarimą pritarė darbo grupės išvadoms, artimiausiu metu bus rengiami konkretūs įstatymų pakeitimai. 

BNS pristato siūlomus svarbiausius pokyčius.

* Įgaliojimai Seimo kontrolieriui. Siūloma daugiau įgaliojimų Seimo kontrolieriui, nekuriant atskiros žvalgybos ombudsmeno įstaigos. Seimo kontrolierius galėtų nagrinėti skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves, vykdant žvalgybą ar kontržvalgybą. Seimo kontrolierių įstaiga taip pat galėtų atlikti sisteminę žmogaus teisės būklės stebėseną, prižiūrėti žvalgybos informacijos ir jos rinkimo metodų naudojimo teisėtumą, o apie pažeidimus informuoti Seimo komitetą. Kontrolieriui, kuriam būtų pavesta tirti žvalgybos pareigūnų veiklą, būtų taikomi reikalavimai, kad jis galėtų dirbti su visiškai slapta informacija. Įstaigai būtų numatytas papildomas finansavimas. Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad skundas Seimo kontrolieriui galėtų būti teikiamas ir dėl žmogaus teisių pažeidimų vykdant kriminalinę žvalgybą, nors teisėsaugos atstovai tam nepritarė, argumentuodami, jog kiltų neaiškumų, kokiais atvejais asmeniui kreiptis į Seimo kontrolierių, o kokiais į teismą.

* Skundas teismui. Žmonėms, įtariantiems, kad jų atžvilgiu buvo atliekami slapti veiksmai, siūloma sudaryti teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą. Šis teismas galėtų atlikti informacijos patikrinimą ir, esant pagrindui, galėtų naikinti sprendimus dėl žvalgybos ar kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, nurodyti sunaikinti surinktus duomenis ir priteisti asmeniui padarytą žalą. Teismui nenustačius pažeidimų, asmuo būtų informuojamas, kad jo skundas netenkinamas, tačiau asmeniui nebūtų atskleidžiama, ar jo atžvilgiu atlikti slapti veiksmai.

* Sekimo sankcionavimas. Sekimą vykdant kriminalinę žvalgybą galėtų sankcionuoti tik teismas. Šiuo metu sekimą iki trijų dienų gali leisti teisėsaugos įstaigų vadovai, o iki trijų mėnesių – prokurorai.

* Žvalgybos metodai. Svarstydama Seimo kontrolieriaus siūlymą numatyti maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, darbo grupė pasiūlė į įstatymą įtraukti nuostatą, kad „žvalgybos metodai negali būti taikomi ilgiau negu patvirtinta žvalgybos užduotis“. Žvalgybos tarnybų vadovams ketinama numatyti pareigą paskirti žvalgybos pareigūnus, kurie vertintų, kaip institucijoje laikomasi žmogaus teisių apsaugos standartų.

* Informacija apie kandidatus. Siūloma numatyti apribojimus, kokia informacija korupcijos prevencijos tikslais būtų teikiama įstaigų vadovams apie asmenį, siekiantį eiti pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje. Vyriausybė siūlo įtvirtinti, kokį konkretų laikotarpį gali apimti ši informacija.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vyriausybė ieško kelių VU tapti Vėžio instituto dalininku

confident-noyce

VRM siūlo pertvarkyti ekstremalių situacijų valdymą: steigti Civilinės saugos tarnybą

confident-noyce

Vyriausybė kilstelėjo užmokestį už antrinę teisinę pagalbą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau