Vyriausybė pritarė dviejų strateginių karinės infrastruktūros projektų vystymui Palangoje ir Šiauliuose.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), priimančiosios šalies paramai skirta infrastruktūra ne tik sustiprins sąjungininkų ryšių sistemas prie Baltijos jūros, bet ir sukurs geresnes sąlygas Šiauliuose užduotis vykdantiems NATO sąjungininkų kariniams vienetams.
„Vystome strateginę karinę infrastruktūrą visoje Lietuvoje – Palangoje ir Šiauliuose formuojami bendrai 29 hektarų plotai, kuriuose iškils sąjungininkų ryšių sistemos ir priimančiosiosios šalies paramos infrastruktūra“, – teigė krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
Anot jos, įgyvendinus šiuos projektus, bus sustiprintas ne tik Lietuvos ir sąjungininkų operacinis pajėgumas Baltijos jūros regione, bet ir užtikrintas efektyvus Lietuvos, kaip NATO valstybės, įsipareigojimų vykdymas.
Palangoje ties Būtingės naftos terminalu suformuotame apie 12 hektarų sklype bus įrengiami inžineriniai statiniai ir antenų (imtuvų) laukas, jis užtikrins ryšį su sąjungininkų laivais Lietuvos teritoriniuose vandenyse.
Šiam projektui bus skirta apie 6 mln. eurų iš nacionalinių ir NATO saugumo investicijų programos lėšų.
Šiauliuose formuojama apie 17 hektarų teritorija, kurioje vystoma karinė infrastruktūra bus naudojama sąjungininkų kariniams vienetams dislokuoti. Finansavimas numatomas iš nacionalinių ir NATO saugumo investicijų programos lėšų.
Abi teritorijos įtrauktos į Vyriausybės 2022 metų lapkritį patvirtintą karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą.
Kaip rašė BNS, Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, kas kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.
