Analizuojant apsinuodijimų statistiką 2018–2022 metų laikotarpiu Lietuvoje, stebimas apsinuodijimų skaičiaus mažėjimas. Apsinuodijusiems pacientams šiuo laikotarpiu suteiktų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų skaičius sumažėjo nuo 3 183 atvejų 2018 metais iki 1 845 atvejų 2022 metais, t. y., 43 procentais. Vidutiniškai kasmet apie 24 procentus visų apsinuodijimų sudaro vaikų apsinuodijimai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kasmet Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius suteikia maždaug 2 600 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį sudaro konsultacijos, įtariant apsinuodijimą arba jau įvykus apsinuodijimui. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų konsultacijos sudaro apie 42 procentus visų skambučių, tuo tarpu apie 58 procentai visų besikreipusių į minėtą Tarnybos skyrių yra gyventojai.
Dažniausiai konsultuojama dėl apsinuodijimų vaistais, buitine chemija, pesticidais, kitomis medžiagomis, maistu/maisto priedais, augalais, grybais ir kt.
Suaugę asmenys dažniausiai apsinuodija alkoholiu, antroje vietoje tarp apsinuodijimo priežasčių būtų vaistai, trečioje – narkotinės medžiagos. Vaikai dažniausiai apsinuodija vaistais, alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ir kitomis (nepatikslintomis) medžiagomis, išgerdami ar paragaudami šių atsitiktinai. Didesnę dalį stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl apsinuodijimų gydomų pacientų sudarė vyrai, pavyzdžiui, 2022 metais vyrai sudarė 62 procentus, moterys – 38 procentus visų apsinuodijusių pacientų, rašoma pranešime.
Kalbant apie vaikų apsinuodijimus, dažniausiai apsinuodija vaikai iki vienerių metų ir nuo vienerių iki trejų metų. Tai siejama su šio amžiaus vaikų elgesio ypatumais, kai jie, tyrinėdami aplinką, viską ragauja. Tokie apsinuodijimai vertinami kaip atsitiktiniai. Vyresniame amžiuje vaikų apsinuodijimų tolygiai mažėja, kol nuo 12-13 metų vėl stebima apsinuodijimų skaičiaus augimo tendencija. Apsinuodijimų didėjimą šioje amžiaus grupėje lemia paauglystėje prasidėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis, medikamentais ir suicidiniai bandymai.
Įvertinus stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2018–2022 metų laikotarpiu registruotus mirtimi pasibaigusius apsinuodijimų atvejus, nustatyta, kad mirties atvejų procentas nuo hospitalizuotų apsinuodijusių pacientų skaičiaus šiuo laikotarpiu padidėjo nuo 2,1 procento iki 3,3 procento, bet, lyginant su 2021 metais, sumažėjo 1,2 procento. Dažniausiai mirtinus apsinuodijimus sukėlė apsinuodijimai alkoholiu, antroje vietoje būtų apsinuodijimai vaistais, trečioje – apsinuodijimai narkotinėmis medžiagomis, pažymima pranešime.
Vertinant apsinuodijimus vaistais, stebimas teigiamas pokytis – kasmet apsinuodijimų vaistais mažėja. Stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl apsinuodijimų vaistais gydytų pacientų skaičius 2022 metais lyginant su 2018 metais sumažėjo nuo 939 iki 514, t. y., 1,8 karto arba maždaug 45 procentais. Vidutiniškai 33,5 procento apsinuodijusių vaistais pacientų sudarė vaikai. Dažniausiai vaikai apsinuodija vaistais, kuriuos vartoja jų tėvai ir seneliai, arba tai gali būti ir netinkamai saugomi vaikams skirti vaistiniai preparatai.
Tuo tarpu suaugusiųjų apsinuodijimų vaistais aplinkybės gerokai įvairesnės: tai supainioti vaistai, išgerta netinkama jų dozė, vaistų vartojimas nesilaikant pakuotės lapelyje nurodytų saugumo reikalavimų, tyčiniai apsinuodijimai. Apsinuodijimų vaistais struktūra pagal vaistų terapines grupes būtų tokia: didžiąją dalį sudaro apsinuodijimai psichotropiniais, antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais vaistais ir kitais psichotropiniais vaistais, toliau būtų apsinuodijimai sisteminiais ir hematologiniais preparatais bei apsinuodijimai neopioidiniais analgetikais, antipiretikais ir antireumatiniais vaistais.
