Vidaus reikalų ministerijos siūlymas įteisinti sielovados paslaugų teikimą pareigūnams sulaukė Seimo narių kritikos.
Ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovai stebėjosi, kodėl pareigūnai negali kaip visi tikintieji lankyti savo bažnyčios.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas šią savaitę Seime pateikė Vidaus tarnybos statuto pataisą, kad „pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų susitarimus su tradicinėmis ir kitomis valstybės pripažintomis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis gali būti vykdoma pareigūnų sielovada ir teikiamos su sielovada susijusios paslaugos“.
Taip pat nurodoma, kad minėtais susitarimais būtų nustatomos dvasininkų (kapelionų) teisės, pareigos, darbo sąlygos ir kompetencija.
„Šiai dienai Vidaus tarnybos statute nėra tokios sąvokos kaip kapelionas. Tiek policija, tiek ugniagesiai, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba tokius kapelionus dabar turi. Visada sulaukiame Valstybės kontrolės klausimų, kokiu pagrindu jie yra sistemoje, dėl ko mes jiems mokame. Kai kurie dirba 0,25 pareigybės, kai kurie – 0,5 pareigybės, dėl to suradę geriausią nuostatą, suderinę su Šventuoju Sostu, teikiame šį pasiūlymą“, – pristatydamas projektą sakė ministras.
Jis tvirtino, kad priėmus pataisą papildomų lėšų nereikės, nes neplanuojama įdarbinti daugiau kapelionų, negu jų šiuo metu dirba.
„Tikrai turime gražias tradicijas, kada kapelionai ir pastatus, ir automobilius pašventina, patys pareigūnai pas savo kapelionus ir santuokas sudarinėja, ir vaikų krikštą priima“, – aiškino E. Misiūnas.
Anot jo, dabar kapelionų veikla reglamentuota poįstatyminiais teisės aktais.
„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius teiravosi, ar šis projektas nesukels priešpriešos tarp skirtingų religinių konfesijų.
Vidaus reikalų ministras tikino, kad jokios priešpriešos ir konfliktinių situacijų nėra.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad verčiau reikėtų vidaus tarnyboje didinti psichologų skaičių.
„Žiūrint lygiateisiškumo principą, turime tikrai nemažai asmenų, kurie yra stačiatikiai, gali būti ir kitų tikėjimų išpažintojai. Gali būti kad vienoje įstaigoje bus ir pastorius, ir popas? O kiek turime psichologų kiekviename padalinyje? Mokslu įrodyta, kad tokia pagalba geriausia ir efektyviausia“, – pasiūlymą kritikavo parlamentaras.
Jis priminė, kad pagal Konstituciją nėra valstybinės religijos, o Bažnyčia atskirta nuo valstybės.
„Ar tai nėra pernelyg didelis užmojis? Ar tai neturėtų būti kiekvieno žmogaus asmeninis dalykas? Įstatymu neturėtume įteisinti kapelionų, kunigų“, – sakė „valstietis“ Statys Tumėnas.
Socialdemokratas Algirdas Sysas stebėjosi, kodėl pareigūnai, nusivilkę uniformas, negali kaip paprasti tikintieji nueiti į savo bažnyčią.
„Man atrodo, nė viena bažnyčia, sinagoga, cerkvė, kenesa neuždaryta pareigūnui užeiti ir gauti sielovados paslaugą. Kodėl mes turime įdarbinti įstaigose kulto atstovus?“ – klausė jis ir pridūrė netikintis, kad priėmus pataisą nebus įdarbinta daugiau dvasininkų.
Nepaisant kritikos, projektui po pateikimo pritarta. Už jį balsavo 54 parlamentarai, prieš buvo keturi, 13 susilaikė. Toliau pataisą nagrinės Seimo komitetai.
2017 metais Vidaus reikalų ministerija perėmė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią sostinės senamiestyje.
