10.3 C
Panevėžys
Šeštadienis, 15 birželio, 2024

VRM atmeta kritiką dėl proaktyvių institucijų veiksmų naikinant Lietuvos pilietybes

AutoriusDominykas Biržietis (BNS)Fotobns

Vidaus reikalų ministerija (VRM) atmeta ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės kritiką, kad Lietuvos pilietybės iš užsienyje gyvenančių lietuvių atiminėjamos proaktyviais institucijų veiksmais.

Kaip BNS pateiktame komentare informavo ministerija, Lietuvos piliečiai netenka pilietybės patys jos atsisakydami arba pranešę apie įgytą kitos valstybės pilietybę, taip pat – kai apie tai praneša kitų valstybių institucijos.

„Tokiu atveju, vadovaujantis teisės aktais, nėra kitos išeities, kaip inicijuoti pilietybės netekimo procedūrą. (…) Reikia pažymėti, kad Lietuvos institucijos proaktyviai neužsiima tikrinimais, siekiant atimti iš asmenų Lietuvos Respublikos pilietybę“, – nurodė VRM.

„Ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, pilietybės netekimo sprendimai yra skausmingi, bet gyvename teisinėje valstybėje. Nepavykus referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, Vidaus reikalų ministerija yra pasirengusi ieškoti alternatyvių sprendimų“, – pridūrė ministerija.

Tokią poziciją ji pateikė po to, kai A. Armonaitė paragino institucijas taikyti moratoriumą „proaktyviems veiksmams atiminėjant lietuviškus pasus iš užsienyje gyvenančių ir kitų lietuvių“, įgijusių Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę.

Paklausus, kaip reaguos į A. Armonaitės iniciatyvą, Migracijos departamentas BNS nurodė esantis įstatymų vykdančiąja institucija, kuri atliks savo funkcijas pagal galiojančius teisės aktus.

„Vykdydamas savo funkcijas ir nustatęs įstatymo pažeidimą, Migracijos departamentas privalo inicijuoti nustatytas procedūras pažeidimui pašalinti“, – pažymėjo departamentas.

Jo žiniomis, didesnė dalis pilietybės netekimo procedūrų pradedama piliečių iniciatyva.

VRM duomenimis, 2023 metais Lietuvos pilietybės atsisakė 84 asmenys, 995 jos neteko įgiję kitos valstybės pilietybę. Atitinkamai, 2022 metais šie skaičiai siekė 132 ir 841, 2021 metais – 38 ir 1000, 2020 metais – 16 ir 1252.

Laikinam Lietuvos pilietybės atėmimo stabdymui šią savaitę palaikymą išreiškė įvairių Seimo frakcijų atstovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Jų teigimu, moratoriumas galėtų trukti, kol bus rasta išeitis, kaip spręsti dvigubos pilietybės išplėtimo klausimą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, praėjusį savaitgalį referendume dėl pilietybės dalyvavo 1,4 mln. arba 59 proc. rinkėjų. Iš jų Konstitucijos keitimui pritarė 1,03 mln. arba 74 proc. balsavusiųjų, tačiau Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų.

2019 metais per tokį pat referendumą pritrūko apie 200 tūkst. balsų „už“.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

VRM siūlo už tarptautinių agresorių palaikymą pilietybę atimti iš visų dvigubų piliečių

confident-noyce

700 asmenų laukia sprendimo dėl pilietybės, patikrą stabdo resursų trūkumas

confident-noyce

Po nesėkmingo referendumo – naujas siūlymas dėl pilietybės išsaugojimo NATO valstybių piliečiams

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau