Visuomenės informavimo etikos asociacija kritikuoja siūlymą dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT), kad galimų LRT etikos pažeidimų ateityje nebegalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija.
Visuomenės informavimo etikos asociacija ragina Seimą, prezidentą ir kitas visuomeninio transliuotojo LRT tarybą formuojančias organizacijas „atsakingai žiūrėti į šalies žiniasklaidos savireguliacijos sistemą ir skubotais sprendimais nesukurti visuomeniniam transliuotojui galimybės nepaisyti visuomenės informavimo etikos standartų ir visuomeninės priežiūros“.
Visuomeninis transliuotojas prašo Seimo, kad galimų LRT etikos pažeidimų ateityje nebegalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija. LRT teigia, kad tokio tikrinimo reikėtų atsisakyti, nes bus steigiamas atskiras LRT etikos kontrolierius, o Etikos komisijoje dirba komercinės žiniasklaidos deleguoti atstovai.
Tokiai išlygai aptardamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas praėjusią savaitę pritarė Seimo Kultūros komitetas, tačiau jo pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis pabrėžia, kad galutinį sprendimą priims Seimas.
Pasiūlymo kritikai teigia, kad LRT turi būti kontroliuojamas, nėra pagrindo nacionaliniam transliuotojui teikti privilegijas ir imunitetą nuo Etikos komisijos.
Visuomenės informavimo etikos asociacija pranešime teigia, kad pataisos „buvo žinomos labai siauram ratui asmenų, jos nebuvo skelbtos prie komiteto darbotvarkės viešai skelbiamų teisės aktų, todėl nebuvo galimybės susipažinti ir pareikšti nuomonę šiuo klausimu“.
„Asociacijos nuomone, tokia praktika, kai esminė įstatymo pataisa teikiama paslapčia, be viešų diskusijų, slapstantis nuo viso žiniasklaidos lauko dalyvių, signalizuoja itin pavojingą reiškinį. Tai suponuoja, kad didelę galią turinčios žiniasklaidos priemonės gali nepaisyti demokratinei visuomenei įprastų taisyklių, bet kada sumaniusios ar panorėjusios reikalauti keisti įstatymus pagal savo poreikius“, – sakoma asociacijos rašte.
Asociacijos vertinimu, teikiamomis pataisomis mokesčių mokėtojų išlaikoma viešoji įstaiga „siekia išskirtinumo kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu. Ir ne turinio, žanrų ar nuomonių įvairovės atžvilgiu, tačiau santykyje su žiūrovais, klausytojais ir kitais informacijos vartotojais“.