Visų Šventųjų dieną ir per Vėlines užmirškime nesibaigiančias varžytuves

Visų Šventųjų dieną ir per Vėlines užmirškime nesibaigiančias varžytuves

Arneta MATUZEVIČIŪTĖ ("Tėvynė") / DELFI, BNS, "Tėvynės" nuotr.

Pasitinkame Visų Šventųjų dieną bei Vėlines. Skirtingose šeimose minėti šias dienas renkamasi skirtingai, tačiau jos neatsiejamos nuo kapų lankymo bei dėmesio išėjusiems Anapilin.

Švenčių ištakos

BIC

Lapkričio 1-ąją minima Visų Šventųjų diena yra bažnytinė šventė. Tai bažnyčios tėvų įkūrėjų ir šventųjų atminimo diena. Šią dieną pagerbiami žmonės, po mirties paskelbti šventaisiais. Tikima, kad jei jiems bus meldžiamasi, jie padės.

Jau ankstyvieji krikščionys minėdavo tų, kurie mirė nukankinti už tikėjimą, atminimą. Dabartinė Visų Šventųjų dienos data siejama su popiežiumi Grigaliumi III. Jis 731 metais Švento Petro bazilikoje paskyrė atskirą erdvę „šventųjų apaštalų, visų šventųjų ir kankinių, visų, kurie gyveno teisingai ir ilsisi visame pasaulyje“ relikvijoms kaupti, pakeitė Visų kankinių dienos pavadinimą į Visų Šventųjų dieną bei perkėlė šventės. Ilgainiui šventė paplito po visą krikščionišką pasaulį.

Vėlinės – krikščioniška šventė, skirta paminėti visų mirusiųjų atminimą – atsirado XI amžiuje Kliuni vienuolyne Prancūzijoje. Šio benediktinų ordino vienuoliai pradėjo kasmet dieną po Visų Šventųjų dienos minėti ir visų mirusių krikščionių – ne tik šventųjų – atminimą.

Ilgą laiką Lietuva nebuvo krikščioniško pasaulio dalis, tačiau mirusiųjų pagerbimo šventę lietuviai turėjo ir iki krikščionybės. Ji buvo švenčiama vėlų rudenį. Žmonės mirusiesiems aukodavo maisto, tikėdami, kad taip užsitikrina dievų malonę. Ši šventė buvo ir lauko darbų sezono pabaigos šventė.

Tikroji esmė pamiršta

Rugpjūčio viduryje Miežiškių Švč. Mergelės Marijos parapijoje tarnauti persikėlęs klebonas mgr. Saulius Kumelis pastebi, kad skubant lankyti artimųjų kapų užmirštamos Visų Šventųjų ir Vėlinių ištakos – ryšys su išėjusiais per maldą.

„Labai sureikšminame kapų puošimą, galima sakyti, net lenktyniaujame tarpusavyje, kieno puokštė gražesnė ar brangesnė. Žmonės daugiau lanko kapus nei ateina pasimelsti už mirusiuosius, tame ir pranyksta šventės prasmė bei esmė“, – sako jis.

S. Kumelis.

Klebonas priduria, kad dauguma kapų bus aplankyta jau ketvirtadienio vakarą: jie bus sutvarkyti, uždegtos pirmosios žvakutės ir primerkta gėlių.

„Bažnyčioje sutiksime vos vieną kitą. Tas likusias tris dienas žmonės bursis su šeimomis, giminėmis, o malda už mirusiuosius, jų ramybę, taip ir liks pamiršta“, – atkreipia dėmesį S. Kumelis.

Anot pašnekovo, nėra svarbu, kurią dieną bus apsilankyta bažnyčioje, esmė yra pati mišių auka.

„Aišku, būtų gražu dalyvauti Vėlinių mišiose, bet reikia pripažinti faktą, kad yra žmonių, kurie tą dieną dirba. Visuomet galima apsilankyti kitą dieną. Tačiau pastebiu, kad tada atsiranda vis kitų reikalų, kitų pasiteisinimų: blogas oras ar pan. Žmogus toks sutvėrimas, kuris savo sąžinę moka ir mėgsta nuraminti“, – sako naujasis Velykių Šv. apaštalo Andriejaus bei Velžio Švč. Jėzaus širdies parapijų administratorius.

AIK

KTU

Tėvynė

H2Auto plovykla

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.