Prekybos vietose jau atsiranda kapų priežiūrai reikalingų priemonių, žvakių, artėja laikas, kai žmonės skuba lankyti artimųjų kapavietes. Vis dėlto, kasmet atsiranda vis daugiau pranešimų, jog atvykę gyventojai randa nuniokotą vietą. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, dažnai dėl to kaltas ne tik didelis vėjas ar audros, bet sparčiai auga ir vagysčių skaičiai, ypač tamsiuoju metų laiku.
Vagia ir paminklus, ir plyteles
Žvelgiant į ilgiausią patirtį turinčio šalies draudiko „Lietuvos draudimas“ statistiką matoma, kad dažniausiai kapavietės nukenčia audros metu, kai ant jų užvirsta medžiai, šakos, liūtys išplauna paminklo pamatus ir šie nuvirsta.
„Vis dėlto pastarieji metai išsiskiria ir augančiais vagysčių skaičiais. Deja, bet piktavaliai pavagia paminklus, labiau išsiskiriančias skulptūras ar kitas kapavietės detales. Per paskutinius metus didžiausias nuostolis buvo 1,5 tūkst. eurų vertės, kai buvo pavogta bronzinė angelo skulptūra.
Šiemet viena brangesnių vagysčių – kapavietės paminklas, už kurį buvo išmokėta beveik 400 eurų dydžio suma nuostoliams atlyginti. Vagis atpažinti gali būti sudėtinga ir jie ateiti gali nebūtinai naktį – nesunku apsigauti pagalvojus, jog tai tiesiog kapų tvarkytojas ar meistras, kuris ruošiasi keisti paminklą“, – pasakoja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Ekspertas pastebi, kad šiemet vidutinė nuostolio suma yra 260 eurų, pernai – 960 eurų.
„Pastebime, kad paskutiniais metais gana populiaru įrengti kapavietes, į kurias galima užsukti rečiau, reikia mažiau priežiūros. Tačiau tai įvertina ir vagys. Jie pasinaudoja tuo, kad mirusiųjų artimieji kapinėse lankosi rečiau – atsiranda daugiau progų pasisavinti tvoreles, plyteles, nuniokoti paminklus, pavogti įvairius puošybos, kitus apdailos elementus“, – vardija A. Juodeikis.
Žmonės susirūpina turtu vasarą ir lapkritį
Anot „Lietuvos draudimo“ atstovo, greičiausiai todėl susidomėjimas kapavietėse esančiu turtu ir jo apsauga auga lapkričio mėnesį – atvykę per Vėlines aplankyti kapų, žmonės pamato sudarkytas vietas ir kreipiasi dėl galimo kapaviečių draudimo.
Taip pat susidomėjimas auga vasarą – žmonės turi daugiau laiko, naujai sutvarko artimųjų kapavietes ir kreipiasi į mus dėl apsaugos, nes supranta, kad vagišiai labiau nusitaiko į naujai sutvarkytas vietas“, – sako Artūras Juodeikis. Taip pat vasarą dažniau siaučia audros, kurios pridaro žalos ir kapinėse.
Ekspertas pastebi, kad itin susirūpinti dėl turto apsaugos vertėtų ir tiems, kurių prižiūrimos kapavietės yra tarp medžių, krūmų, po didelėmis šakomis, kurios, esant dideliam vėjui, gali nukristi ant kapavietės ir sudaužyti paminklus, suolelius, skulptūras.
„Matome, kad dažniausiai kapavietes apdraudžia vyresnio amžiaus klientai, daugiausia 52-67 metų žmonės, kurie renkasi tokią paslaugą kartu su būsto draudimu. Toks draudimas suteikia apsaugą nuo gamtos stichijų sukeltų nuostolių, vagysčių, vandalizmo atvejų. Susidūrus su tokia nelaime nereikia tuštinti savo piniginės, nors išlaidos gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų“, – pastebi Artūras Juodeikis.
Ekspertas sako, kad daugiausia kapaviečių draudimu domisi ir jas draudžia didžiųjų miestų – Kauno, Vilniaus, Panevėžio bei Klaipėdos gyventojai, kurie ne visada turi laiko dažnai lankyti artimųjų kapus išsimėčiusius po visą Lietuvą. Tačiau ne išimtis ir mažesni miestai – Zarasų, Vilkaviškio rajonų, Marijampolės, Alytaus gyventojai.