Vieninteliame šalies krematoriume atsiduria kas aštuntas mirusysis. Verslininkai tikina, jog šis ritualas Lietuvoje taip populiarėja, jog pernai tokių paslaugų buvo atlikta trečdaliu daugiau nei prieš metus. Nepaisant poreikio augimo, didmiesčiuose naujų krematoriumų statybos stringa. Vilniuje verslininkai darbų negali pradėti dėl tinkamai nesutvarkyto statybų projekto, o Kaune tam paprieštaravo gyventojai.
Beveik penki tūkstančiai. Tiek velionių buvo kremuota pernai. Tokią ritualinę paslaugą siūlantys verslininkai tikina, jog šis skaičius net trečdaliu didesnis nei 2018-aisiais. Ir jei 2012 metais, kuomet Kėdainiuose duris atvėrė pirmasis ir kol kas šalyje vienintelis krematoriumas, buvo kremuota tik 3,5 procento visų mirusiųjų, tai praėjusiais metais jau penktadalis.
Visgi, pasak ritualines paslaugas atliekančios bendrovės direktoriaus Bernardo Vilkelio, dėl pernelyg didelio užimtumo atsakyti klientams dar neteko. „Iš esmės per metus galime kremuoti 8000 velionių, o pernai kremavome 4900. Tai vietų yra. Mes manome, kad jei šiai dienai Lietuvoje kremuojama 20 procentų, o Europos vidurkis yra 50 procentų mirusiųjų, augimas artimiausiais metais turėtų išlikti“, – sako direktorius Bernardas Vilkelis.
Kėdainių krematoriumas užima apie 70 procentų rinkos, o likusi dalis tautiečių savo artimųjų kūnus veža į Latviją arba Lenkiją. Augantis tokių paslaugų poreikis priverčia suskubti ir kitus šalies verslininkus. Štai dar prieš pusantrų metų buvo kalbama, kad šioje 900 kvadratinių metrų teritorijoje Vilniaus pašonėje turėtų iškilti krematoriumas. Tiesa, kol kas statybų projektas nepatvirtintas. Vilniaus savivaldybė paprašė jį patobulinti.
„Yra kelios zonos Vilniaus mieste, visos jos yra pietinėje miesto dalyje, toliau nuo gyvenamųjų pastatų. Ten krematoriumo statyba galima ir verslas yra laisvas ten pirkti sklypus ir planuoti investicijas“, – pasakoja savivaldybės atstovas Mindaugas Pakalnis.
Taigi akivaizdu, jog sostinėje anksčiau ar vėliau krematoriumas išdygs. Ir vilniečiai, na bent jau negyvensiantys tokio statinio kaimynystėje, tam neprieštarauja. Esą tautiečių požiūris į tokį laidojimo būdą keičiasi, juolab, kad pritrūkstama žemės plotų įprastoms kapinėms: „Reikėti tai reikia. Nes ir Lietuvoje požiūris keičiasi. Kaip senovėje degindavo, tai ir mes deginsime ateityje.“
„Pozityviai vertinu. Jei toks statinys iškiltų ir visi gamtosauginiai reikalavimai būtų išlaikyti, nebūtų nieko blogo.“
„Reikia. Reikėtų.“
Na, o Kaune, nepaisant to, jog šio miesto gyventojai pagal statistiką dažniausiai renkasi kremavimą, šalyje kremuojama daugiau nei 50 procentų mirusiųjų, krematoriumas nėra laukiamas statinys. Prieš daugiau nei metus verslininkai buvo nusižiūrėję plotus Taikos prospekte, tačiau tam pasipriešino bendruomenė. Taigi miesto taryba tokioms statyboms įvedė apribojimus. Pagal bendrąją tvarką, krematoriumai turi atitikti higienos normas, o svarbiausia – viduje esančių technologijų ir ekologijos parametrai. Atstumas nuo gyvenamųjų pastatų nėra konkrečiai nurodytas, tad tą nuspręsti gali kiekviena savivaldybė.
„Miesto taryba yra priėmusi sprendimą, kad toks objektas turėtų būti ne arčiau kaip 100 metrų nuo gyvenamųjų pastatų. Tai labiausiai tikėtina, kad toks objektas galėtų atsirasti už miesto. Galbūt prie Vainatrakio kapinių“, – teigia savivaldybės atstovas Paulius Keras.
O Klaipėdoje, Dovilų seniūnijoje, krematoriumas gali atsirasti artimiausiais metais. Toleikių kaime jau paruošta teritorija statyboms. Tiesa, verslininkai uostamiestyje buvo pasiryžę statyti iš karto net du krematoriumus. Visgi vienam jų pasipriešino gyventojai.
„Toleikiuose krematoriumo statybai yra pritarusi ir bendruomenė, Katvergių kaime dar nelabai pritaria, nes yra arčiau gyvenvietės. Statybos darbai pradėti Toleikiuose jau. Šiek tiek aplinkos tvarkymas, kelio tvarkymas“, – kalbėjo savivaldybės atstovė Daiva Beliokaitė.
Apie keliasdešimt procentų mirusiųjų, kuriuos artimieji nusprendė kremuoti, yra vežami į Suvalkus, Lenkijoje, kur pats kremavimas yra įkainotas kone perpus pigiau nei mūsų šalyje. Paslauga ten kainuoja apie 200 eurų, kuomet Lietuvoje tarp 300–400. Tiesa, tai ateityje gali keistis.
Lietuvos verslininkai tikina, kad kaimyninėje valstybėje taikomi mažesni reikalavimai dėl krematoriumo valymo įrenginių, o Europos Sąjunga reikalauja laikytis bendrosios tvarkos, taigi kainos kils ir ten. Kalbama ir apie pažeidimus – esą pasitaiko atvejų, jog į Lenkiją mirusieji yra vežami tam nepritaikytuose automobiliuose, be karstų arba artimųjų nupirkti karstai prieš deginant pakeičiami į pigesnius.