Didžiosioms metų šventėms pasiruošti reikalingus pirkimus Lietuvos miestai organizuoja per vėlai, taip prarandama galimybė paslaugas pirkti pigiau, o puošybos darbai ir renginiai vykdomi skubotai, taip pat pirkimai išskaidomi, todėl apribojama konkurencija, skelbia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
„Puošybos ir renginių sutartis įgyvendinti lieka vos kelios dienos, o pasiruošimas paprastai užtrunka kur kas ilgiau. Todėl tikėtina, kad paslauga perkama iš konkretaus numatyto tiekėjo, kuris iš anksto jau yra pasiruošęs įgyvendinti sutartį“, – rašoma tarnybos pranešime.
VPT duomenimis, labiausiai skubotai centrinę miesto eglę ir jos puošybą pirko Vilnius – pirkimo konkursą organizavo lapkričio pradžioje. Pasirašius sutartį, jos įgyvendinimui liko vos dvi savaitės. Pirkime dalyvavo vienintelis tiekėjas. Sostinė skubotai pirko ir šventės organizavimo paslaugas – laimėjusiems tiekėjams kai kuriais atvejais pasiruošimui liko vos viena ar kelios dienos.
Pirkimus vėlai vykdė bei trumpą sutarties įgyvendinimo terminą – iki dviejų savaičių – paliko ir Marijampolė bei Tauragė.
Anksčiausiai iš visų miestų eglių puošybos pirkimus pradėjo Kaunas – praėjusių metų kovą. Panevėžys – liepą, o Alytus sutartį trejiems metams pasirašė dar 2017 metų lapkritį.
Taip pat, viešuosius pirkimus savivaldybės stengiasi išskaidyti į atskirus mažomis sumomis, kad pirkimo būtų galima neskelbti viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir kreiptis į konkretų tiekėją – taip apribojama konkurencija ir prarandama galimybė nupirkti pigiau ir taupyti lėšas.
„Vilniuje tie patys septyni tiekėjai šventinių renginių paslaugas teikė ir užpernai, ir pernai. Tauragėje tas pats tiekėjas eglę puošė ir šioms, ir praeitoms šventėms, Alytuje tas pats tiekėjas renginį taip pat rengė dvejus metus iš eilės“, – skelbiama VPT pranešime.
Tarnybos duomenimis, brangiausia eglė pastatyta Vilniuje – jai sostinė išleido išleido 95 tūkst. eurų. Šventiniai renginiai atsiėjo dar daugiau – 110 tūkst. eurų.
Pigiausiai didžiausias metų šventes paminėjo Telšiai, kuriems eglę dovanojo gyventojai, o ją dekoravo miesto kultūros centras. Savivaldybė pirko tik renginio organizavimo paslaugą ir fejerverkus, šiems dalykams sumokėta – beveik 7 tūkst. eurų.
Kauno eglutė atsiėjo 80 tūkst. eurų, o šventiniai renginiai kainavo 225 tūkst. eurų. Klaipėda renginiams išleido 108 tūkst. eurų, o eglutė uostamiesčiui kainavo 58 tūkst. eurų.
Utena miesto eglutei išleido 10 tūkst. eurų, Tauragė – 21, Alytus – beveik 30, Marijampolė – 28, Šiauliai – 33, o Panevėžys – 64 tūkst. eurų.
Daugiausia miestų eglių Lietuvoje puošė įmonė „Švenčių studija“, jai teko puošti pagrindines miestų egles Vilniuje, Panevėžyje ir Marijampolėje. Kauno ir Alytaus pagrindines egles puošė viešoji įstaiga „Tekstilininkų ir dailininkų gildija“.
