-11.5 C
Panevėžys
Pirmadienis, 6 gruodžio, 2021

Viešinimo konkursuose yra rinkos pasidalijimo požymių

AutoriusMARGIRIS MEILUTIS (BNS)FotoBNS

Viešinimo konkursuose yra rinkos pasidalijimo požymių, o jiems skirtos išlaidos auga rinkimų metais, teigia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). 

Tokios įžvalgos pateiktos rugpjūtį paviešintoje Viešųjų pirkimų tarnybos atliktoje pastarojo dešimtmečio viešinimo ir informavimo pirkimų analizėje.

„(…) kažkokį prisirišimą tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų, tas koreliacijas, tikrai matome. Ir tiekėjai renkasi vis tas pačias perkančiąsias organizacijas, ir tos perkančiosios atsirenka tuos pačius tiekėjus“, – BNS sakė laikinoji tarnybos vadovė Jovita Petkuvienė.

20 didžiausių tiekėjų – 60 proc. sutarčių

Anot tarnybos, bendra situacija konkurencijos požiūriu viešinimo konkursuose nėra bloga – vieno tiekėjo konkursų yra šiek tiek mažiau nei vidutiniškai, bendras vidutinis pasiūlymų skaičius viršija šalies vidurkį, taip pat dažniau pasirenkamas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus.

Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad dažnai didžiąją dalį visų sutarčių vertės sudaro susitarimai tarp tų pačių tiekėjų ir pirkėjų. Pavyzdžiui, apie 77 proc. „Fabula ir partneriai“ sutarčių vertės tenka sutartims su Nacionaline mokėjimo agentūra; 66 proc. „Point media“ – su Kauno miesto savivaldybe, 62 proc. „Publicum“ – su „Lietuvos geležinkeliais“, 61 proc. „Open Agency“ – su Lietuvos paštu, 55 proc. „Carat“ – su Verslo aptarnavimo centru.

„Tiekėjų ir pirkimo vykdytojų prisirišimą tam tikrą pastebime, ypač kai žiūrime į tas didžiąsias agentūras, šita tendencija išryškėja“, – teigė J. Petkuvienė.

Jos manymu, tam gali būti kelios priežastys – pakartotiniai pirkimų objektai, į kuriuos tiekėjai būna labiau įsigilinę, turinio išmanymas ar specializacija darbui su konkrečiomis perkančiosiomis organizacijomis.

„Bet negalima atmesti ir tam tikro rinkos pasidalijimo elementų (…) įtarimų tam tikrų, tokių užuomazgų mes jau galėtume įžvelgti“, – sakė VPT vadovė.

J. Petkuvienė pabrėžė, kad rinkos pasidalijimo vertinimas nėra VPT kompetencija, šią situaciją turėtų vertinti Konkurencijos taryba.

Perkančios institucijos taip pat dažnai linkusios sudaryti sutartis su tais pačiais tiekėjais.

Žemės ūkio ministerijos sutartys su penkiais didžiausiais tiekėjais sudaro beveik 97 proc. visų sutarčių vertės, likusios vienuolikai įmonių tenka tik kiek daugiau nei trys procentai išlaidų.

Nacionalinė mokėjimų agentūra penkiems pagrindiniams tiekėjams atseikėjo 99 proc. visų viešinimui skirtų pinigų, o vieną procentą pasidalijo devynios įmonės.

Penkiems pagrindiniams tiekėjams skirtos sumos 90 proc. viršija ir Lietuvos oro uostuose bei „Lietuvos geležinkeliuose“. Vyriausybės kanceliarijoje penkiems tiekėjams tenka bemaž 70 proc. išlaidų, likusieji 30 proc. tenka 40–čiai įmonių.

„Mes anksčiau esame atlikę Nacionalinės mokėjimų agentūros, Žemės ūkio ministerijos vertinimus. Pastebėję buvom tai, kad atrankos kriterijai labai dažnai yra subjektyvūs, tokie, kurie ir suteikia galimybę išsirinkti tiekėją, nesivadovaujant objektyviausiais požymiais. Galimybės atsirinkti subjektyviai tikrai yra“, – sakė J. Petkuvienė.

Ji pasakojo, kad visoms perkančiosioms organizacijoms buvo pasiūlyta – jei jau pasirenkami subjektyvūs kriterijai, kad būtų užtikrinamas anonimiškumas ir būtų renkamasi ne iš tiekėjų, o iš idėjų.

Rinkimų metais viešinimui išleidžiama daugiau 

Netolygus išlaidų pasiskirstymas pastebimas ir vertinant iš viso per metus išleidžiamas sumas. Nustatyta, kad daugiausiai lėšų viešinimo ir informavimo paslaugoms išleista 2016 ir 2019 metais. Pirmaisiais iš jų vyko rinkimai į Seimą, pernai rinktas prezidentas, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento nariai.

„Turbūt tokie patys tuščiausi buvo 2017 metai. Tais metais tikrai buvo išleista tikrai labai nedaug pinigų, palyginti su tais metais, kai vyksta rinkimai. Tikrai negalime atmesti varianto, kad tai yra sietina“, – kalbėjo VPT vadovė.

2016-aisiais bendros institucijų išlaidos minėtoms paslaugoms siekė beveik 45 mln. eurų, pernai – 39 mln. eurų. Likusiais metais išlaidos du kartus perlipo 33 mln. eurų ribą, o 2017-aisiais išleista 24,5 mln.

Sąsajos su rinkimais matomos ir savivaldybių vykdomų viešinimui skirtų pirkimų analizėje. Daugiausia pinigų per pastaruosius šešerius metus išleista 2015-aisiais ir 2018-aisiais, atitinkamai 2,6 ir 4,1 mln. eurų. Likusiais metais bendra sutarčių tik kartą viršijo 2 mln. eurų – tai nutiko 2017-aisiais, kai bendra suma siekė 2,1 mln. eurų. Savivaldybių rinkimai vyko 2015 ir 2019 metais.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė pabrėžė, kad įstaigoms pirkti politinę reklamą per viešuosius pirkimus draudžiama, tad takoskyra šioje vietoje privalo būti itin aiški.

„Savo ataskaita mes pasidalijome ir su Vyriausiąja rinkimų komisija. Tikimės, kad jie pasižiūrės ir galbūt ras tam tikrų ir jiems naudingų įžvalgų, kas padėtų jiems tobulinti savo procesus ir galbūt atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus“, – sakė J. Petkuvienė.

Trūksta atsiskaitymo už galutinį rezultatą

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės teigimu, viešinimo ir informavimo paslaugų pirkimai visuomet buvo sudėtinga sritis, jos manymu, šiuose pirkimuose trūksta atsiskaitymo už galutinį rezultatą.

„Su minkštaisiais dalykais visada yra sudėtinga, jie turi sunkiai apibrėžiamą galutinį rezultatą (…) gal kartais keliukai ir yra paprasčiau – buvo žvyrkelis, atsirado asfaltas, tada lyg ir aišku, koks yra galutinis rezultatas. O su minkštosiomis paslaugomis yra sudėtinga suprasti. Net ir ne visais atvejais, ypač seniau, nebuvo aišku, kokiais kanalais viešinta viena ar kita žinutė ir kokia ta žinutė. Galvojame, kad trūksta atsiskaitymo už tą galutinį rezultatą ir tai gali kelti abejonių, ar tinkamai leidžiamos mokesčių mokėtojų lėšos“, – sakė ji.

Pasak J. Petkuvienės, paslaugų pasiekiamumas ir jų kokybė šiandien yra „pilka zona, iki galo neišspręsta ir viešumo čia labai trūksta“, tad net laisvos formos atsiskaitymai už gautas paslaugas būtų didelis žingsnis į priekį.

Ji aiškino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba šiuo metu gali tik rekomenduoti įstaigoms būti skaidresnėms ir atskaitingesnėms, o sureguliuoti šio tipo pirkimus įstatymu turėtų Seimas.

„Mes galime tik paskatinti, paraginti, rekomenduoti. Įpareigoti šioje vietoje neturime galių“, – teigė J. Petkuvienė.

„Transparency International“ – trūksta supratimo apie viešinimui skirtas lėšas

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus pirmininkas Sergejus Muravjovas sakė sveikinantis VPT išvadas ir teigė, kad supratimo apie viešinimui skiriamas lėšas iki šiol nebuvo.

„Iki šiol Lietuvoje neturėjome aiškaus supratimo, kaip skirstomos viešinimui ir visuomenės informavimui skirtos lėšos arba kur jos nukeliauja po visų konkursų ir pirkimų“, – BNS sakė S. Muravjovas.

Jis pasakojo, kad dar 2017 metais „Transparency International“ apklausė įvairius ekspertus ir rinkos dalyvius apie šią viešųjų pirkimų sritį.

„Daug kas teigė, jog interesų grupės dažnai dar pačioje lėšų planavimo pradžioje siekia, kad tam tikros sritys gautų daugiau lėšų arba, paskelbus konkursus, juos laimėtų iš anksto numatytos įmonės. Tie patys rinkos dalyviai pažymėjo, kad viešojo sektoriaus organizacijos, ruošdamos pirkimų technines specifikacijas, gali proteguoti tam tikras įmones ir taip riboti konkurenciją. Pašnekovai taip pat minėjo, jog politinės partijos gali naudoti viešinimo lėšas netiesioginei politinei reklamai pristatant rinkėjams savo nuveiktus darbus. Nenustebčiau, jei situacija per trejus metus iš esmės nepasikeitė“, – kalbėjo S. Muravjovas.

Pasak jo, tai galėtų paaiškinti ir Viešųjų pirkimo tarnybos užfiksuotus viešinimo išlaidų šuolius 2016 ir 2019 metais.

S. Muravjovo manymu, Lietuvoje nėra aiškaus supratimo, kiek pinigų iš tiesų išleidžiama politinei reklamai net rinkimų metu. Kita vertus, jis sakė suprantantis, kad politinės reklamos stebėsena yra nemenkas iššūkis.

„Juk, kai narpliojame politikų, ryšių su visuomene agentūrų ir žiniasklaidos santykį, kalbame ne vien apie tiesmuką reklamą su politikų nuotraukomis ir šūkiais. Pavyzdžiui, gautos viešinimo lėšos gali reikšti dažnesnį tam tikro politiko vardo minėjimą arba kaip tik žiniasklaidos pasirinkimą nerašyti apie politinę partiją blogai“, – sakė „Transparency International“ atstovas.

Jis taip pat teigė, kad atėjo laikas įvertinti, ar Vyriausioji rinkimų komisija yra pakankamai pajėgi atlikti jai pavestus darbus, ir svarstė, ar nereikėtų šios institucijos stiprinti.

S. Muravjovas sakė besidžiaugiantis VPT parengta ataskaita ir paskelbtais duomenimis, „prie kurių anksčiau prieiti buvo beveik neįmanoma“. Anksčiau, anot jo, tiekėjai dažnai pasitelkdavo tarpininkus, o dalį pirkimams parengtos informacijos slėpdavo, kaip konfidencialią.

Prieš trejus metus atliktame tyrime apie Europos Sąjungos lėšų panaudojimą viešinimui „Transparency International“ kaip pagrindines korupcijos rizikas nurodė neteisėtą interesų grupių įtaką, netinkamą pirkimo sąlygų rengimą, viešumo stoką vykdant pirkimus, efektyvumo ir kontrolės stoką, netinkamą pirkimo būdų parinkimą ir neskaidrų bei nepakankamai kvalifikuotą tiekėjų pasiūlymų vertinimą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Išrinkti nauji Panevėžio švietimo įstaigų vadovai

confident-noyce

Jau – dešimtasis! Ko gero vienintelis žanras, populiarinantis lietuvių poeziją?

confident-noyce

Vėl ieškoma naujo Aplinkos apsaugos departamento vadovo

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau