Vienose giliausių Žemės gelmių mokslininkai atrado tris naujas, nesugaunamų gleiviažuvinių rūšis.
Tarptautinė mokslininkų komanda, tyrinėjanti ypač gilų Atakamos lovį (Peru-Čilės įdubą), pietrytiniame Ramiajame vandenyne, atrado tris žuvų rūšis, kurios pavadintos rožine, mėlynąja ir purpurine Atakamos gleiviažuvėmis, plaukiojančiomis 6500-7500 metrų gylyje, praneša dailymail.co.uk.
Ekspertų teigimu, šie neįprasti padarai yra puikiai prisitaikę gyventi tokiose atšiauriose aplinkos sąlygose. Šios žuvys pasižymi želatiną primenančiu kūnu, kuris suirtų pakilęs į paviršių.
Naujai atrastų žuvų rūšis tarsi permatomi vaiduokliai, plaukiojantys netoli jūros dugno.
Komanda užfiksavo daugiau nei 100 valandų vaizdo medžiagos.
Giliausiame taške instrumentas buvo 8000 metrų gylyje po jūros paviršiumi. Atakamos lovys siekia beveik 6000 km. ilgį ir daugiau nei 8000 metrų gylį bei yra ištįsęs ties vakarine Pietų Amerikos pakrante.
Čia, gleiviažuvinės yra maisto grandinės viršūnėje. Kadangi šių žuvų nepasiekia jokios kitos žuvys, dėl to gleiviažuvinės gyvena be didesnių konkurentų ir plėšrūnų.
Jų kūno struktūra reiškia, kad žuvys yra tobulai prisitaikiusios gyventi esant ekstremaliam slėgiui, o kiečiausios jų kūnų struktūros yra kaulai, esantys jų vidinėje ausyje, bei dantys.
Kartu su gleiviažuvinėmis mokslininkai užfiksavo ir retai pastebimus, ilgakojus lygiakojus (Isopoda) padarus, žinomus kaip Munnopsis.
Šie neįprasti padarai plaukia atbulomis ir aukštyn kojomis, naudodamiesi ant jų pilvų esančiais plaukmenimis.
Jie taip pat gali vaikščioti jūros dugnu tarsi vorai.