Vis daugiau lietuvių dairosi antrųjų namų. Tiesa, gyventojų paprastais 30 kv. m butais Klaipėdoje sužavėti nebepavyksta. Reikia ne tik gražių namų, bet ir patogios lokacijos, pilnai išplėtotos infrastruktūros. Kaip lietuviai įsivaizduoja tobulą antrąjį būstą? Kiek jie yra pasiryžę už jį sumokėti? Kas dažniausiai jį įsigyja ir kur jo dairosi? Klausimai, į kuriuos atsako „Ober-Haus“ Klaipėdos biuro vadovas Aurimas Petrikas ir šiuo metu Svencelėje kylančio SBA „Vėjo miestelio“ verslo plėtros vadovas Arnas Bušmanas.
„Lietuviai antrojo būsto Klaipėdoje ieškoti pradėjo prieš 5-7 metus. Jei tada sulaukdavome kelių tokių užklausų, šiandien jaučiame ženkliai išaugusią paklausą antrajam būstui Lietuvos pajūryje ir pamaryje – kas ketvirtas čia įsigyjamas būstas perkamas kaip antrieji namai“, – situaciją rinkoje pristato A. Petrikas.
Antrasis būstas – tai nekilnojamasis turtas (NT), kuris dažniausiai yra įsigyjamas kaip vieta poilsiui kartu su šeima, artimaisiais ar draugais. Taip pat šio tipo NT dažnai perkamas kaip investicija – antrasis būstas nuomojamas ilgam arba trumpam laikotarpiui.
Eksperto teigimu, apžvelgiant antrojo būsto rinką Klaipėdos regione svarbu atskirti tai, kas populiaru mieste ir kurortuose.
„Klaipėdoje populiariausi – naujos statybos arba renovuoti daugiabučiai. Dažniausiai jie perkami kaip investicija, nes nuomos rinka Klaipėdoje yra sveika, fiksuojama stabili ir patraukli investicijų grąža. Pavyzdžiui, siūlant 2 kambarių būsto ilgalaikę nuomą pietinėje miesto dalyje galima tikėtis apie 350 eurų uždarbio per mėnesį, šiaurinėje dalyje – 450 eurų. Taip pat Klaipėdoje vis dar trūksta namų arba kotedžų nuomos pasiūlymų, todėl už juos per mėnesį nuomininkams tenka susimokėti ir virš 1000 eurų“, – sako A. Petrikas.
Gražaus namo nebeužtenka
Kurortiniuose miestuose, pavyzdžiui, Palangoje, Šventojoje, Nidoje, Juodkrantėje ar Svencelėje situacija, anot eksperto – kitokia. Antruosius namus čia įsigyti norintys žmonės ieško ne tik patrauklaus būsto, bet išvystytos infrastruktūros.
„Patogus susisiekimas, sutvarkyti keliai, šalia esanti parduotuvė, kavinė ar vaistinė – tai, ko ieško antrųjų namų kurortiniuose miestuose pirkėjai. Šis poreikis – labai logiškas. Žmonės džiaugiasi, kai, pavyzdžiui, nebereikia važiuoti iki parduotuvės į Palangą. Užtenka sėsti ant dviračio ir viską, ko reikia, nusipirkti vietinėje parduotuvėlėje, o likusį vakarą kartu su šeima ar draugais praleisti prie jūros ar marių“, – teigia A. Petrikas.
Antrojo būsto pirkėjams svarbi ir bendruomenė : „Kadangi antrąjį būstą daugelis įsigyja kaip vietą, į kurią galėtų atvykti kartu su šeima ar draugais pasiilsėti, žmonėms labai svarbu, su kuo, kur ir kaip jie tą laisvalaikį leis. Todėl vienu iš didžiausių šiuo metu vystomų NT projektų privalumu tampa bendruomenei burtis pritaikytos erdvės, pavyzdžiui, sporto aikštynai, baseinai, vietos griliui ir kitoms pramogoms“, – pastebi A. Bušmanas.
Pasiūla – ne guminė
Ekspertas taip pat pastebi, kad gerą būstą ir išvystytą infrastruktūrą pasiūlyti galinčių projektų Klaipėdos regione vis dar trūksta.
„Jaučiame augančią paklausą tokiems projektams. Vis dėlto, pasiūla – ribota. Todėl ir kvadrato kainos kai kuriose kurortinėse vietose gali siekti net 7 tūkst. eurų“, – sako A. Petrikas.
Anot A. Bušmano, šiuo metu Svencelėje sparčiai kylantis „Vėjo miestelis“ bus pirmasis toks Lietuvoje NT projektas, būsimiems gyventojams galintis pasiūlyti ne tik įvairaus dydžio namus, bet ir patogiai išplėtotą infrastruktūrą. Visa tai šio projekto vystytojai siūlo už gerokai mažesnę kvadrato kainą nei rinkos vidurkis.
„Prieš kurdami ir projektuodami „Vėjo miestelį“ bendravome su vietos gyventojais, vėjo sporto entuziastais, architektais. Norėjome išsiaiškinti, kaip jie įsivaizduoja tobulus antruosius namus. Atsakymas buvo paprastas – šalia jų turi būti visa reikiama infrastruktūra, iš kurios nereikėtų išvažiuoti. Todėl SBA projekte daug dėmesio skiriame papildomoms paslaugoms – „Vėjo miestelio“ gyventojai jame ras parduotuves, bendradarbystės erdves, sporto aikštynus, centrinį parką, SPA centrą ir kitus kokybiškam bei patogiam gyvenimui būtinus dalykus“, – sako A. Bušmanas.
Pasak jo, visais šiais privalumais lietuviai nori naudotis ten, kur gamta, vanduo, nesigirdi miesto šurmulio ir kitų miestui įprastų elementų. Vis dėlto, viskas turi būti taip pat patogiai pasiekiama kaip ir mieste. Svarbu užtikrinti ir mobilumą – gyventojams turi būti lengva pasiekti kitus miestus. Todėl „Vėjo miestelyje“ planuojama įkurti ir uostelį, iš kurio vandens transportu bus lengvai pasiekiama Neringa, Ventė, Klaipėda ir kiti miestai.
Antrojo būsto gyventojai – kas jie?
A. Petriko teigimu, Klaipėdos regione antrąjį būstą dažniausiai įsigyja 30–40 metų amžiaus jaunos šeimos iš Vilniaus, Kauno, kurių nariai per mėnesį gauna didesnes nei vidutinis atlyginimas pajamas. Taip pat – užsienyje gyvenantys ar iš jo į tėvynę sugrįžę lietuviai.
„Paskutiniaisiais metais sulaukiame ir vis daugiau susidomėjimo iš jaunesnių, 25–35 metų amžiaus, žmonių. Pastarieji dažniausiai dirba IT sektoriuje, gyvena Vilniuje, kur jau turi įsigiję pirmuosius namus“, – sako A. Petrikas.
Ekspertas taip pat atskleidžia, jog antrąjį būstą dažniausiai nusiperka vyrai. Vis dėlto, į apžiūras retas atvažiuoja vienas.
„Vyrams labai svarbi jų žmonų ar antrųjų pusių nuomonė. Dažnas būsto apžiūrėti atvyksta ir kartu su vaikais. Ypatingai – jei jie yra paaugliai. Vyrai derasi dėl sąlygų, bet sprendimą priima visa šeima“, – atvirauja A. Petrikas.
„Vėjo miestelio“ vystytojai antrina ekspertui: „Suprantame, kad miestelyje gyvens ne tik namų pirkėjai, bet ir jų šeimos, draugai ir visa bendruomenė. Todėl turimą didžiulę 36 hektarų teritoriją sukūrėme taip, kad ji atlieptų kiekvieno gyventojo poreikius. Nuo tų, kurie laisvalaikiu nori gaudyti vėją su jėgos aitvaru iki tų, kurie mieliau renkasi žaisti krepšinį ar tenisą. Taip pat ateityje planuojame daryti pokyčius ir eigoje, jei tik bus toks poreikis. Tai tik didins šios teritorijos ir čia gyvenančių žmonių įsigyto NT vertę“, – įsitikinęs A. Bušmanas.
