Jau daugiau nei 100 metų buvo žinoma, kad Meksiko miestas smenga dėl iš po žemės, ant kurios jis yra pastatytas, šalinamo vandens.
Šis smegimas šiuo metu jau pasiekė nerimą keliantį 50 centimetrų per metus tempą ir naujame tyrime, paskelbtame „JGR Solid Earth“, teigiama, kad nėra jokios vilties to pakeisti.
Meksikas yra pastatytas ant Actekų Tenočtitlano miesto ir Teskoko ežero, druskingo ir gėlo vandens ežerų sistemos.
Actekai turėjo pylimus, kurių pagalba atskirdavo gėlą vandenį ir stabdydavo potvynius, tačiau jie buvo sunaikinti Ispanijos kolonijinės invazijos ir miesto apgulties metu, 1500-aisiais. Po to ispanai nusausino ežerą ir išliko tik nedidelė jo dalis.
1900-aisiais, miestas smego 9 centimetrų per metus tempu. Nuo 1950-ųjų pabaigos šiam tempui pakilus iki 29 centimetrų per metus, buvo apribotas vandens kiekis, kurį buvo galima išgręžti iš žemės.
Nors tai kuriam laikui padėjo sulėtinti miesto grimzdimą, tačiau tai nesustabdė ir nepakeitė šių procesų. Kurį laiką procesai sugrįžo į 9 centimetrų per metus tempą, tačiau per paskutinius du dešimtmečius kai kuriose miesto dalyse jis pašoko iki 50 centimetrų. Dabar, komanda tiki, kad pašalinamo vandens kiekis nebeturi įtakos smegimo lygiui.
Komanda panaudojo 115 metų niveliacijos duomenis, apjungus juos su moderniais tyrimų metodais, ir jų pagalba atskleidė, kad „neegzistuoja jokia reikšminga elastinė deformacija ir tai rodo, kad žemės nusėdimas yra beveik visiškai negrįžtamas“. Molio sluoksniai po miestu iki šiol jau buvo suspausti 17 procentų ir vargu ar sugrįš į pradinius lygius.
Komanda pabrėžė, kad šių sluoksnių kompresija tęsiasi ir, remiantis jų modeliu, visas sluoksnis bus suspaustas 30 procentų, kas galėtų reikšti papildomą smegimą, kuris siektų iki 30 metrų per 150 metų.
„Šie žemės nusėdimo mastai išsilaikys, nebent bus atkurti vandens lygiai. Tačiau net jei ir bus pakelti vandens lygiai, nėra vilties atkurti didžiąją dalį prarastų aukščių ir prarasto vandeniui pusiau laidaus uolienų sluoksnio pajėgumo,“ – rašo autoriai.
Meksikas, kuriame gyvena daugiau nei 21 milijono žmonių populiacija, yra vienuoliktoji pagal dydį metropolijos zona pasaulyje ir didžiausia Šiaurinėje Amerikoje. Daugiau nei 70 procentų miesto geriamojo vandens išgaunama iš požeminio vandens gavybos gręžinių, įrengtų baseino teritorijoje.