„Via Baltica“ ruožo rekonstrukcija gali vėluoti

Degalinių savininkams reiškiant nepasitenkinimą planuojamais nuvažiavimais į degalines rekonstruojamoje kelio „Via Baltica“ atkarpoje nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, susisiekimo ministras mano, kad projekto įgyvendinimas gali vėluoti.

Kelių direkcija numato, kad maždaug 300 mln. vertės projektas turi būti baigtas 2025 metais, tačiau R. Masiulis teigia, kad dėl ginčų su degalinių savininkais šis terminas gali būti vėlesnis.

„Mes vertinam, kad šis projektas gali būti šiek tiek vėliau. Mano nuomone, įsivėlėme į aklavietę su degalinių interesų tenkinimu. Vienam iš degalinių savininkų neįtikus, mes nepajudėsim niekur“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Rokas Masiulis.

„Be 14 degalinių, kurios jau dabar ten yra, vos ne kasdien išimami nauji leidimai statyti kitas degalines. Kaip bus su tom kitom degalinėm – tas klausimas mus gali nublokšti į vėlesnius metus“, – pripažino ministras.

Pasak jo, šis atvejis iš esmės yra beprecedentis.

„Tikrai, sakyčiau, toks beprecedentis atvejis. Mes statėme ir „Rail Baltica“, ir (SGD – BNS) terminalą, ir elektros jungtis, bet tokio preciziško derinimo su verslo interesais nebuvo dėl to, kad neįmanoma visus įvertinti interesus, kažkur turi būti priimtas ryžtingas sprendimas ir žiūrima valstybės interesų“, – pabrėžė R. Masiulis.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis trečiadienį sakė, kad ruošianti projektą pritrūko ne tik ekonominio projekto poveikio vertinimo, bet ir viešumo bei dialogo. Jis žadėjo inicijuoti tokį tyrimą, o jo parengimas truktų 3-4 mėnesius.

Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas BNS trečiadienį sakė, kad tyrimas projekto nepavėlintų.

Praėjusią savaitę jis sakė, kad be jau veikiančių ar baigiamų statyti 16 degalinių, šalia šios „Via Baltica“ atkarpos Kalvarijų ir Marijampolės savivaldybėse suplanuotos dar 29 degalinės. Jei visi degalinių savininkų planai bus įgyvendinti, ateityje čia veiks 45 degalinės.

40 kilometrų ilgio atkarpoje dabar veikia „Orlen“, „Emsi“, „Vakoil“, „Rotada“, „Aris“, „Neste“, „Uno X“, DKV, „Baltic Petroleum“, „Alauša“, „Circle K“ bei „Viada“ degalinės

Nepasitenkinimas būsimais nuvažiavimais kilo, Kelių direkcijai paskelbus, kad maždaug 40 kilometrų ilgio „Via Baltica“ atkarpoje nuvažiavimai bus ne tiesioginiai, o tik jungiamaisiais keliais, esą kitaip nebus galima pasiekti maksimalaus leistino greičio – 130 kilometrų per valandą. Be to, jie bus tik kas 5 kilometrus.

Degalinių savininkai sako, kad rekonstravus „Via Baltica“ vairuotojai rinksis ne Lietuvos, o Lenkijos degalines, be to, esą jungiamieji keliai paskatins spūstis, nes jais važiuos ne tik vilkikai, bet ir vietinis transportas.

Planuojama, kad projekto rangos darbai prasidės 2021 metais, baigus žemės paėmimo procedūras ir pasirinkus rangovus.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžio LEZ sujungs su „Via Baltica“: tam skirta beveik 700 tūkst. eurų

confident-noyce

Šiauliuose pradedama centrinio parko estrados renovacija

erikas

J. Janonio gatvė su „Via Baltica“ magistrale susijungs jau šiemet

erikas

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau