Velžietis Antanas apie gyvenimą turint mažiau nei 187 eurus per mėnesį: „Kartais ir nepavalgai“

AutoriusEGLĖ ŠEPETYTĖ (TV3.LT)
FotoTV3.LT, LRP, BNS, DELFI
„Taip ir gyvenam – iš kruopų, iš bulvių. Aišku, sudėtinga. Būna, kartais ir nepavalgai“, – sako Antanas.

Pajamos per karantiną mažėjo keturiems iš dešimties lietuvių, bedarbių vis daugėja, tačiau išmokas gauna tik trečdalis visų neturinčiųjų darbo. Ekonomistai perspėja – jei skurdo šmėkla nesitrauks, gali prasidėti dar viena emigracijos banga.

Kaip mažinti smarkiai išaugusį nedarbą, Prezidentas Gitanas Nausėda pokalbiui buvo pasikvietęs socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę. Ministerija siūlo perskaičiuoti išmokas tėvams bei plėsti išmokų dirbantiesiems savarankiškai ratą. Tačiau ekspertai aiškina, kad to nepakaks.

Velžio kaime, Panevėžio rajone, popiet – sujudimas. Socialiniai darbuotojai nepasiturintiems žmonės dalija maisto krepšelius.

„Taip ir gyvenam – iš kruopų, iš bulvių. Aišku, sudėtinga. Būna, kartais ir nepavalgai“, – sako Antanas.

Tokį maišelį kruopų, makaronų, konservų, cukraus ir dar apsauginių kaukių gauna tie, kurių pajamos vienam asmeniui šeimoje neviršija 187 eurų.

Paramos laukiantis Antanas pasakoja, kad per karantiną sunkiai galą su galu suduria daugelis kaimo gyventojų – ir senų, ir jaunų. „Aišku, vargsta. Ir dar kaip. Mieste vis tiek susirasi darbo, o čia – kur susirasi. Autobusai du kartus kursuoja. Tai dar tos kruopos padeda“, – pasakoja Antanas.

Dauguma laukiančių žmonių paramą ima nuolat, kai kurie labdaros maistą ragaus pirmą sykį.

„Problema ir susirasti, ir darbo niekur nėra, tai kur eiti dirbti, jeigu karantinas vien. Ir sunku“, – teigia Justina.

Dauguma laukiančių žmonių paramą ima nuolat, kai kurie labdaros maistą ragaus pirmą sykį: „Aš pirmą kartą ateinu. Nežinau, tikiuosi geriausio. Turiu šunį, katę, bent jiems reikės pavalgyt.“

Socialinė darbuotoja pasakoja, kad per karantiną prašančiųjų maisto padaugėjo, o išrankumas sumažėjo.

„Anksčiau būdavo žmonių, kad, „ai, gal nereikia“. O šiuo metu tie 339 asmenys tikrai labai noriai, teiraujasi, kada bus. Tikrai labai noriai“, – kalbėjo socialinė darbuotoja Aušra Simonaitytė-Šnyrė.

A. Simonaitytė-Šnyrė.

„Apklausos taip pat rodo, kad apie 40 proc. asmenų pandemijos metu jų pajamos ženkliai krito. Tai nedarbo problema, sumažėjusių pajamų, tikrai yra“, – sako Skurdo mažinimo organizacijų atstovė Rimgailė Baltutė.

Darbo šiuo metu neturi 282 tūkst. visų dirbančiųjų, t. y., daugiau kaip 16 procentų tautiečių. Skaičiuojant tik jaunus bedarbius, jų dar daugiau – 17 procentų. Iš viso registruotas nedarbas per metus išaugo septyniais procentais.

Kaip mažinti bedarbystę ir skurdą, Prezidentas Nausėda pokalbio išsikvietė socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę.

M. Navickienė ir G. Nausėda.

„Prezidento nuomone, reikėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą, nes tai yra pirmoji pagalvė, kuri galėtų spręsti situaciją tų žmonių, kurie darbo neteko pandemijos laikotarpiu. Tik 30 proc. darbo neturinčių žmonių gauna nedarbo išmoką. Tai ženkliai per mažas procentas“, – pasakoja Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Pasak Prezidento patarėjo, Lietuva pavyzdį galėtų imti iš kitų Europos valstybių, kuriose, nepaisant mažesnio stažo, darbo netekęs jaunimas gauna papildomas išmokas. Lietuva tam esą galėtų panaudoti Europos atsigavimo fondo lėšas.

Tuo metu ministrė Navickienė tikina, kad siūlys Seimui išmokas tėvams leisti skaičiuoti palankiau nei dabar. „Kad mokestinis laikotarpis, pagal kurį skaičiuojamos išmokos, būtų imamas palankesnis. Jeigu pajamos mažėjo per pandemiją, tai būtų skaičiuojamas laikotarpis iki pandemijos ir tada motinystės išmokos būtų didesnės“, – teigia M. Navickienė.

M. Navickienė.

O 260 eurų parama už prastovas pasieks didesnį ratą dirbančiųjų savarankiškai. Dabar dalis profesijų yra likusios už borto. Pavyzdžiui, keramikai veiklos vykdyti negali, bet ir paramos sąrašuose jų nėra.

„Jau rytoj turėsime daugiau informacijos apie tai, kur reikės kreiptis savarankiškai dirbantiems asmenims, kad jie galėtų gauti paramą, nors jie nėra įtraukti į kodų sąrašą“, – kalbėjo M. Navickienė.

„Pinigų nereikia gailėti, ypač jaunimui, skirti lėšų persikvalifikavimui, mokymuisi, daryti viską, kad tie žmonės liktų čia, nuspręstų neišvykti iš Lietuvos. Mes galime šį kartą, priešingai nei pernai, sulaukti emigracijos bangos jaunimo“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak Ž. Maurico, ieškoti laimės ir uždarbio svetur jaunimas gali pradėti tuo atveju, jei Lietuvoje draudimai tęstųsi ilgiau nei kitose šalyse. O ir pandemijai nuslūgus turizmo ar paslaugų sektorių darbuotojams gyvenimas gali ir nepalengvėti.

Ž. Mauricas.

„Dalis gyventojų sunkiai susiras darbą ir jiems bus būtina persikvalifikuoti ir paieškoti galimybių kituose sektoriuose. Pirmas uždavinys visų valstybių, taip pat – ir Lietuvos – yra didinti darbo rinkos lankstumą“, – pasakoja Ž. Mauricas.

Tuo metu skurdo mažinimo organizacijos pastebi, kad itin smarkiai karantinas paveikė ne tik jaunimą ar senjorus, bet ir priešpensinio amžiaus žmones. Jų nedarbo lygis pats didžiausias, siekia beveik 19 procentų – kone penktadalį.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Ekspertai ragina valdžią imtis naujų priemonių kovai su didėjančiu skurdu

confident-noyce

Kone pusė Panevėžio rajono gyventojų gyvena skurdžiai

confident-noyce

G. Nausėda: skurdo lygis Lietuvoje vis dar labai aukštas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau