Į „Žiburėlio“ bibliotekos surengtą vasaros stovyklą atvyko viešnia, kurianti chna piešinius – Gundega Čepienė.
Panevėžietė, prieš pusmetį pradėjusi mokytis chna tatuiruočių, dar kitaip vadinamų bio tatuiruotėmis meno, jau įgijo pirmąjį bazinį pažymėjimą.
G. Čepienė vaikams papasakojo, jog kūno puošyba chna turi gilias senovines tradicijas – jau beveik šešis tūkstančius metų Rytų gyventojos puošia kūnus chna piešiniais. Chna vis labiau populiarėja ir šiais laikais – naudojama plaukų dažymui ir kūno puošybai trumpalaikėmis tatuiruotėms.
Viešniai paklausus, paaiškėjo, jog tik vienas stovyklautojas yra bandęs šį meną, tad vaikų laukė unikali pirma patirtis ir atradimo džiaugsmas.
Gundega patikino, jog trumpalaikių tatuiruočių darymo procedūra visai neskausminga, atvirkščiai, netgi maloni: naudojama kūgio formos dažų tūtelė, o ne adatos. Piešiama natūralios kilmės saugiais augaliniais dažais, kurie nedirgina odos, neturi žalingo poveikio, todėl tinka net vaikų ir nėščiųjų odai.
Prie viešnios netruko išsirikiuoti eilė vaikų, nesulaukiančių, kada galės pasipuošti rudos rausvos spalvos tatuiruote. Tiems, kam sunku buvo sugalvoti, kokios tatuiruotės norėtų, Gundega parodė kelis lapus pavyzdžių. Šiuo metu chna piešiniai modernėja ir jų spektras labai platus, tad rinktis tikrai buvo iš ko. O neradę patinkančio piešinio, sugalvojo savo.
G. Čepienė išgirdo pačių įvairiausių vaikų pageidavimų – vieni norėjo stilizuotų žvaigždžių, saulių, širdelių, kiti – katino, drugelio, vabaliuko, treti – prašė nupiešti In ir Jang simbolį, savo vardą ar kompiuterinio žaidimo pavadinimą. Taip viena po kitos, buvo dekoruotos 20 bibliotekos stovyklautojų rankos.
Kad galėtų džiaugtis originalia tatuiruote vaikai turėjo būti ramiai ir saugoti piešinį pusvalandį, kol šis pilnai išdžius. Tuomet G. Čepienė užklijavo ant jų pleistriukus, su kuriais teko pabūti dar 4-8 valandas. Viešnia patarė parą tatuiruotės nešlapinti, o vėliau vengti šveitimo, saulės, kad tatuiruotė išliktų ilgiau. Šia puošmena stovyklautojai galės džiaugtis apie savaitę.