Draudikų skaičiavimais, pagunda privažiuoti kuo arčiau ežero, upės ar kitos poilsio vietos eismo įvykių skaičių poilsiautojų itin mėgstamuose šalies kampeliuose vasarą išaugina 30 proc. Maža to, savaitgalio išvykos į gamtą ar festivalius nemenkais nuostoliais baigiasi ir dėl pačių vairuotojų neapdairumo.
„Mūsų duomenimis, vasarą vidutiniškai 30 proc. išauga smulkių eismo įvykių skaičius Trakų, Molėtų, Ignalinos rajonuose. Taigi ten, kur susirenka dideli poilsiautojų srautai, o automobilių parkavimo vietų visiems toli gražu neužtenka, galimybė patekti kad ir į smulkų eismo įvykį stipriai išauga. O kur dar apibraižyti, ar net aplaužyti neapdairiai gamtoje eksploatuojami ar palikti automobiliai. Deja, bet kasmet kartojasi tos pačios problemos”, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis
Pasak jo, to būtų galima išvengti sau atsakius į kelis paprastus klausimus – kaip turėčiau saugiai parkuoti automobilį šalikelėje arba ten, kur nėra stovėjimo vietą žyminčių linijų, bei kaip įsitikinti, ar tikrai verta tęsti kelionę itin prastos kokybės takeliu.
Ekstremalaus parkavimo ypatumai
Svarbu žinoti, kur brėžti ribą tarp pamatuotos ir jau gerokai per didelės rizikos vykstant į gamtą, festivalį, prie lankytino objekto, ar ieškant nuošalesnių poilsio vietų.
„Tarkime, parkuojant automobilį šalikelėje tyko bent keletas rimtesnių pavojų. Viena rizika – prisiparkuoti pernelyg „išlendant“ į važiuojamąją kelio dalį ypač, jei parkuojamasi posūkyje, nuokalnėje arba įkalnėje. Taip jūsų automobilis tampa potencialia kliūtimi kitiems eismo dalyviams, apriboja galimybę saugiai kelkraščiu judėti pėstiesiems, jau nekalbant apie tai, kad tampa itin sunku prasilenkti kitoms transporto priemonėms“, – pastebi specialistas.
Kita rizika – parkuojamasi mėginant atsitolinti nuo važiuojamosios kelio dalies pernelyg arti griovio.
„Čia jau susiduriama su tuo, kad rizikuojate nuslysti, pakibti žolėse, galų gale įvertinkite, ar tokioje vietoje bus patogu išlipti keleiviams. Nors iš pažiūros tokios situacijos kelia šypseną, iš tiesų jos gali tapti gal kiek kurioziškų, tačiau nemalonių eismo įvykių priežastimi, jau nekalbant apie sugadintą nuotaiką ir patirtą stresą“, – aiškina A. Žiukelis.
Tuo tarpu palikdami automobilį improvizuotoje parkavimo aikštelėje pievoje ar miškelyje rizikuojate pakibti ant šalikelėje gulinčio ir žolėse paskendusio akmens, kelmo, apibrozdinti automobilį į krūmokšnius, galų gale – rasti jį neišvažiuojamai užstatytą.
„Jei vieta atrodo labai tinkama parkavimui, aplink ją daug mašinų, o čia tuščia, tai nebūtinai reiškia, kad jums labai pasisekė, nes ką tik kažkas išvažiavo. Tai gali reikšti ir tai, kad toje vietoje slypi akmuo arba duobė, todėl taikydami čia palikti automobilį galite patirti nemažai streso ir jį apgadinti. Todėl prieš parkuodamiesi verčiau išlipkite ir patikrinkite, ar tikrai nėra potencialios rizikos židinio. O jei jis yra – verta jį vardan kitų eismo dalyvių saugumo pažymėti, kad ir įsmeigiant pagalį ir užrišant ryškiaspalvę skepetą“, – aiškina BTA specialistas.
Neišvažiuojamo kelio spąstai
Kita dažna situacija – miško ir pievų keliukai, kuriuos mėgindami įveikti vairuotojai neretai linkę rizikuoti.
„Vairuotojas mato, jog keliukas prastėja, bet tarsi vis dar yra išvažiuojamas, todėl kelionė tęsiama toliau. Sustojama tik tada, kai jau pamatoma, kad automobilis įstrigo, užklimpo, pakibo ar nebegali apsisukti. Tačiau tuomet jau būna per vėlu. Bet kokiam keliui galima taikyti paprasčiausią taisyklę, kuri akimirksniu parodo, ar saugu važiuoti toliau. Tiesiog atsakykite sau, ar kelias yra pakankamai geras, kad juo būtų galima drąsiai išvažiuoti atbuline eiga. Jei ne, tuomet viskas – čia jūsų kelionė ir turi baigtis“, – sako jis.
Pagrindiniai požymiai, kad kelias tikrai yra labai prastas ir esant galimybei verta suktis atgal: jis tampa labai vingiuotas, duobėtas, su didesniais nuolydžiais, nuokalnėse telkšo vanduo ir neįmanoma suprasti, kiek jis gilus ir kas po juo.
Pasak A. Žiukelio, jei pakliuvę į tokią situaciją primygtinai norite įsitikinti, ar kelias už artimiausio vingio nepagerės, tiesiog palikite automobilį, paėjėkite pėsčiomis ir suprasite, kas jūsų laukia.
„Sprendimas prastu keliuku judėti toliau gali lemti automobilio sugadinimą, kai bandoma bekele apvažiuoti prasčiausias vietas, apsisukti – tada neretai atsitrenkiama į medį, kelmą ar krūmą, pakimbama ant žolėse pasislėpusio akmens. Žinokite, kad miško keliukuose, kaip ir visuose kituose viešam eismui skirtuose keliuose, galioja civilinės atsakomybės draudimo apsauga, bet nepaisant to pirmiausiai pasverkite, kiek streso patirsite ir kiek laiko sugaišite, jei įstrigsite ar apgadinsite automobilį“, – teigia specialistas.
Laikykitės atstumo
Jeigu parkavimo vietą pasiekėte be didesnių nuotykių, pasistenkite ir automobilį pastatyti saugiai.
Nesirinkite samanų dangos ar aiškiai išreikšto nuolydžio – kur kas patikimesnės aukštumėlėse esančios vietos su žvyringa danga. Taip pat stenkitės neparkuoti pernelyg arti kitų automobilių, nes poilsio vietose žmonės paprastai turi įvairios įrangos, daugiau daiktų ir reikia palikti užtektinai vietos durelėms atidaryti. Taip pat jokiu būdu neužstatykite pravažiavimo, nepalikite automobilio prie pat sankryžos, posūkių ar vingių.
Automobilį paliekant visai dienai, nepatartina jo statyti po medžiais, geriau tiesiog pasirūpinti nuo saulės kaitinimo apsaugančiais dangalais. Pasitikrinkite, ar nepaliekate atidarytų ar pravirų langų bei stoglangių. Jei yra galimybė, stenkitės automobilį pakreipti taip, kad saulė kaitintų į galą – taip jis prikais mažiau.
Na ir dar vienas patarimas – nepalikite daiktų automobilio salone, o jei kažko neimate su savimi, geriau sudėkite į bagažinę. Nepamirškite, kad nebūtina vežiotis vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos ir draudimo dokumentų, todėl juos galite saugiai palikti namuose.