Vasario 16-osios gatvė – istorinė, net ir kruvinus įvykius už Nepriklausomybę mačiusi Panevėžio gatvė

Panevėžyje esanti Vasario 16-osios gatvė – viena seniausių ir svarbiausių mieste. Gatvės istorija – įdomi. Kadangi gatvės pavadinimas susijęs su Lietuvos valstybės atkūrimo diena, įamžinant 1918 m. vasario 16 dienos įvykius, 1921 metais centrinė Panevėžio gatvė ir buvo pavadinta Vasario 16-osios vardu.

Šiai iškiliai ir svarbiai Lietuvos šventei įprasminti naujienų portalas JP nusprendė pasidomėti, kokie šioje gatvėje pastatai buvo pastatyti, kurie išliko iki šių dienų, kas gyveno šioje gatvėje, kokie istoriniai įvykiai įvyko, kaip keitėsi gatvės pavadinimas įvairiais istoriniais laikotarpiais.

Šiai temai gvildenti pasinaudojome Panevėžio kraštotyros vyresniojo muziejininko Donato Juzėno sukaupta medžiaga.

Vasario 16-osios minėjimas Panevėžyje, Laisvės aikštėje. 1930 m.

Turėjo ir kitus pavadinimus

Pagal užmiesčio kryptį dabartinė Vasario 16-osios gatvė vadinta Šeduvos, bet XVIII–XIX a. kartais vadinta ir Klaipėdos gatve. Tankiai apstatyta gana vėlai – XIX a. pradžioje namai stovėjo tik šiaurinėje jos dalyje. Per 1881 metais gaisrą gatvė nukentėjo, bet nebuvo visiškai suniokota.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienai pagerbti ir įamžinti, 1921 m. ji pavadinta Vasario 16-osios vardu. Sovietinės okupacijos metais buvo keičiami gatvių pavadinimai, liudijantys nepriklausomos Lietuvos valstybės istoriją, todėl 1945 m. ji pavadinta Gegužės 9-osios, vėliau – komunistinio veikėjo Rapolo Čarno vardu. Sovietmečiu joje vykdavo šventinės demonstracijos.

Tautinio atgimimo laikotarpiu – 1989 metais – gatvei grąžintas Vasario 16-osios pavadinimas.

Gyveno turtingieji

XX a. pirmoje pusėje čia stovėjo turtingų miestiečių namai. Gatvė garsėjo privačių gydytojų paslaugomis: joje savo kabinetus turėjo gydytojai Šachnelis Meras, Aleksandras Babianskis, Liuba Gurvičienė, Janina Petkūnaitė-Juraškienė, Jonas Statkevičius. Šioje gatvėje buvo įsikūrusi Steigiamojo Seimo nario, notaro Konstantino Bražėno kontora.

Vasario 16-osios g. 3-jų numeriu stovėjo Stanislovo Renigerio namas. Jame gyveno Panevėžio žydų ligoninės direktorius, žymus gydytojas Šachnelis Meras, buvo įsikūrusi prekybininko Prano Vanago vyno ir gastronomijos parduotuvė.

Veikė vaistinė

Vasario 16-osios ir Respublikos gatvių kampe (dabar Vasario 16-osios g. 10) stovinčiame name veikė Juozo Zaborskio, literatūrologės Vandos Zaborskaitės įtėvio, ir Antano Laurinaičio vaistinė. Antrajame aukšte buvo viešbutis, iš pradžių priklausęs Zigmantui Švoinickiui.

Įsteigė realinę mokyklą

Vasario 16-osios ir Respublikos gatvių kampe (dabar Respublikos g. 19) esantis namas, pastatytas po 1881 metų gaisro, priklausė žymiausiam XIX a. pabaigos Panevėžio visuomenės veikėjui Povilui Puzinui.

Senos kunigaikščių giminės palikuonis 1878 m. buvo paskirtas apskrities bajorų vadovu. Bajorai inicijavo Panevėžio tarpusavio kredito draugijos steigimą ir valdybos pirmininku 1881 m. išrinko P. Puziną. 1885 m. jis Panevėžyje įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje trąšų gamyklą.

Didžiausias P. Puzino nuopelnas miestui – Realinės mokyklos (dabar Juozo Balčikonio gimnazija) įsteigimas ir jos pastato statyba. Kol buvo statomi mokyklos rūmai, mokslas vyko P. Puzino namuose, kuriuos jis užleido nemokamai. Dar caro laikais siūlyta įamžinti P. Puzino vardą, pavadinant gatvę, bet tai padaryta tik tarpukariu.

Pirmasis kino teatras

Vasario 16-osios g. 19-asis namas anksčiau buvo priskiriamas Boguševičiaus (dabar Birutės) gatvei pagal buvusią pagrindinio įėjimo vietą. 1909 m. ilgametis Panevėžio miesto savivaldybės valdybos narys Antanas Sondagas pastatė mūrinį namą, kuriame 1910 metais įkūrė pirmąjį mieste kino teatrą „Iliuzija“.

1939 m. kino teatras rekonstruotas ir pavadintas „Menu“. Šiuo pavadinimu jis veikė ir sovietmečiu. 1991 m. uždarytas, patalpos pritaikytos teatrui (iš pradžių vaikams ir jaunimui, vėliau – šeimai), kuris, tęsdamas istorinę tradiciją, perėmė „Meno“ pavadinimą. 2003 m. prie teatro atidengta skulptoriaus Henriko Orakausko skulptūra „Don Kichotas“.

Veikė NKGB tardymo skyrius

Buvusiuose Moigių namuose – Vasario 16-osios g. 23 ir 25A – įsikūręs Panevėžio kraštotyros muziejus. Tado Jono Anupro Moigio XIX a. pabaigoje pastatytas gyvenamųjų namų kompleksas – geriausiai mieste išlikusi XIX a. pabaigos posesija – pasiturinčio miestiečio žemės valda su pastatais. Dalyje pastatų gyveno šeimininkai, o kita buvo nuomojama. Čia savo kabinetą buvo įkūrusi dantų gydytoja Julija Janulaitytė, apsistojęs jos būsimas vyras, rašytojas Jonas Biliūnas.

Name veikė Steigiamojo Seimo nario, advokato Naftalio Fridmano biuras, gyveno 2-ojo Seimo narys, vienos didžiausių Lietuvoje Panevėžio ješivos pagrindinis fundatorius, rabinas Juozapas Saliamonas Kahanemanas.

Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, visą pastatų kompleksą užėmė sovietinio saugumo struktūros: 1940–1941 m. veikė Panevėžio apskrities NKGB tardymo skyrius ir milicija, 1944–1953 m. – Panevėžio apskrities (vėliau – rajono) NKVD–MVD–MGB skyriai, dar vėliau – milicija.

1985 m. rekonstruotame 23-iajame name įsikūrė Kraštotyros muziejus, o 25A numeriu pažymėtas pastatas muziejui perduotas 1993 metais.

Nukankino gydytojus

Vasario 16-osios g. 23 pastato rūsyje 1941 m. naktį iš birželio 25-osios į 26-tą dieną enkavedistai nukankino Panevėžio ligoninės gydytojus Antaną Gudonį, Stanislovą Mačiulį, Juozą Žemgulį, medicinos seserį Zinaidą Emiliją Kanevičienę, techniką Vilhelmą Vaišvilą, tarnautoją Antaną Čibinską bei geležinkelininką Kazį Šlekį.

Moigiai – garsi Panevėžio visuomenės veikėjų šeima, bajorai, kilę iš Anykščių krašto. Tadas Moigis, pastatų Vasario 16-osios gatvėje statytojas, Apskrities ligoninės ir Realinės mokyklos gydytojas, visuomenėje turėjo didelį autoritetą.

Sūnus Jonas Moigis 1890–1918 m. dirbo vyresniuoju notaru Smolenske, ten įsteigė lietuvių ir lenkų biblioteką, organizavo abiejų tautų karo pabėgėlių šelpimą. Po karo grįžo į Panevėžį ir aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą.

J. Moigis turėjo surinkęs didelę senienų kolekciją, buvo vienas Panevėžio gimtajam kraštui tirti draugijos (pirmoji Lietuvoje regioninė kraštotyros draugija, įsikūrusi 1924 m.), vėliau – kraštotyros muziejaus steigėjų.

Jono sūnus Algirdas Moigis – diplomuotas teisininkas, visuomenės veikėjas, Ligonių kasų valdybos pirmininkas, stipendijų neturtingiems mokiniams steigėjas. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, jis pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV.

Veikė kultūros draugija „Aidas“

Vasario 16-osios g. 20 namas, pradėtas statyti 1878 m., baigtas tik po kelerių metų, priklausė Aleksandrui Malininui (pamatuose yra išlikusi įmontuota atminimo lenta su pavarde ir data).

Apie 1880 m. jame P. Puzinas įkūrė bajorų visuomeninę organizaciją – „Panevėžio kilmingųjų susirinkimą“. Tai pirmoji moderni vieša laisvalaikio erdvė mieste, kur bajorai svarstė švietimo bei ūkio reikalus, organizavo šventes. 1919–1932 m. pastate veikė „Aidas“ – pirmoji lietuvių kultūros draugija Panevėžyje.

Draugija rengė spektaklius, literatūros bei muzikos vakarus, iškilmingus minėjimus, koncertus. Turėjo savo vaidintojų trupę, chorą.

Patalpas čia nuomojosi biblioteka ir laikraščio „Panevėžio balsas“ redakcija, 1925-aisiais įsikūrė „Daina“, Kaune veikusios Lietuvos muzikos mylėtojų draugijos Panevėžio skyrius.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, 1927 m. gegužės 22 d. lankydamasis Panevėžyje, „Aido“ draugijos salėje pietavo su Tautininkų sąjungos ūkininkų grupės atstovais.

Gyveno miesto burmistras

Vasario 16-osios g. 22 – Panevėžio miesto burmistro Tado Chodakausko namas pastatytas 1928 m.

Po antrosios sovietų okupacijos jame buvo įsikūrusi Panevėžio apskrities MVD–MGB, vėliau KGB administracija. Čia sovietų saugumas dirbo iki pat 1991 m. rugpjūčio 23 dienos.

Žydų kapines sovietai uždarė

Buvusi žydų kapinių teritorija išsidėsčiusi tarp Sietyno ir Vasario 16-osios gatvių. Kapinių prieigose stovi paminklinis akmuo, jų ribos pažymėtos gatvių grindinyje įmontuotais menoros ženklais. Iki 1940 m. kapinėse būta apie 12,5 tūkstančio antkapinių paminklų.

Nacių okupacijos metais beveik visa Panevėžio žydų bendruomenė sunaikinta. 1955 m. sovietinė Panevėžio valdžia kapines uždarė, o 1966 m. likvidavo. Paminkliniai akmenys atsidūrė statybų objektuose, iš dalies jų padaryti laiptai, įrengtos dekoratyvinės sienelės.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, antkapių dalys surinktos ir grąžintos į kapinių teritoriją – panaudotos 2009 m. įrengiant žydų kapinių memorialą „Liūdinti žydų motina“ (architektas Valdas Klimavičius, skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša).

Kiti pastatai

Keliaujant vakarų kryptimi Vasario 16-osios gatvėje galima pamatyti ir šiuolaikinių pastatų, ir sukrypusių bakūžių, ir prekybos centrų, ir socialinių įstaigų.

Priešais buvusias žydų kapines stovi Panevėžio Naujoji apaštalų bažnyčia (architektai R. Skamarauskas, V. Stankevičius). Nors ji netoli Vasario 16-osios gatvės, nurodomas adresas A. Mackevičiaus g. 3.

Netoli minėtos bažnyčios yra „Vyturio“ progimnazija. Mokykla įkurta 1980 m. rugsėjo 1 d. kaip Panevėžio 15-oji vidurinė mokykla. Mokykloje dirbo 42 mokytojai, mokėsi 862 mokiniai. 1983 m. mokyklą baigė pirmoji abiturientų laida. 1984–1985 m. mokykloje buvo daugiau kaip 30 būrelių. 1993 m. gegužės 14 d. mokykla pavadinta „Vyturio“ vardu.

Vasario 16-osios gatvės gale stovi prekybos centras „Norfa“, o kitoje gatvės pusėje „Sodra“.

Vasario 16-osios g. 60 numeriu pažymėtame pastate Sodra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius įsikūrė prieš 22 metus. Pastato architektė Elvyra Klimavičienė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžyje laikinai bus uždaryta Nemuno g. atkarpa

confident-noyce

Valstybės atkūrimo dienos įamžinimas: Signatarų gatvės bei šią dieną gimę vaikai

confident-noyce

Teismas pradėjo nagrinėti bylą dėl užrašų gatvėje, kurioje gyvena S. Skvernelis

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau