Naujame tyrime atskleidžiama, kad vasaros sausros Europoje dabar yra gerokai smarkesnės nei bet kada anksčiau per paskutinius du tūkstantmečius.
Mokslininkai analizavo „cheminius pėdsakus“, anglies ir deguonies izotopus, Europos ąžuoluose, kad jų pagalba atkurtų vasaros klimato sąlygas, vyravusias per paskutinius 2110 metų.
Jie nustatė, kad sausros sąlygos 2015 metais staiga suintensyvėjo ir viršijo bet ką, kas vyko per paskutinius du tūkstančius metų, o dėl to, ko gero, kalta klimato kaita.
2003, 2015 ir 2018 metais Europoje kilo stiprios vasaros karščio bangos ir sausros, kurios paveikė žemės ūkio ir vyno bei miškininkystės pramonės sektorius.
Pastarosios vasarinės sausros Europoje turėjo pragaištingų ekologinių ir ekonominių pasekmių, o pasauliniam klimatui toliau šiltėjant jos turėtų tik dar labiau intensyvėti.
Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų komanda, kuriai vadovavo ekspertai iš Kembridžo universiteto, kurių manymu, medžių tyrimas gali pateikti tikslesnius rezultatus, nei „limituotos“ kompiuterinių modelių simuliacijos.
„Mes visi žinome apie išskirtinai karštų ir sausų vasarų grupę, su kuria susidūrėme per kelis paskutiniuosius metus,“ – sakė tyrimo autorius, profesorius Ulf Büntgen iš Kembridžo universiteto Geografijos departamento.
„Tačiau mums reikėjo tiksliai rekonstruoti istorines sąlygas, kad išsiaiškintume, kaip šios pastarosios ekstremaliosios sąlygos yra sulyginamos su anksčiau vyravusiomis.“
Dauguma tyrimų, bandančių rekonstruoti praeities klimatą, apsiriboja temperatūra, tačiau ši komanda analizavo stabilius medžių rievių izotopus. Cheminės medžių viduje esančių rievių savybės gali atskleisti, kokios orų sąlygos vyravo kiekvienais medžio gyvenimo metais.
Tyrimo metu Büntgen su kolegomis iš Čekijos, Vokietijos ir Šveicarijos ištyrė daugiau nei 27000 anglies ir deguonies izotopų pavyzdžių iš 147 gyvų ir negyvų Europos ąžuolų.
Quercus genties medžiai apėmė 2110 metų laikotarpį, nuo 75 m. pr. Kr. iki 2018 metų.
Pavyzdžiai atkeliavo iš archeologinių likučių, subfosilinių medžiagų, istorinių konstrukcijų ir gyvų medžių, iš skirtingų vietovių, apimančių dabartinę Čekiją ir kai kurias pietrytinės Bavarijos dalis.
„Paprastai mūsų supratimas, mums grįžtant atgal laiku, prastėja, nes duomenų rinkiniai, kuriuose nagrinėjamos praeities sausros sąlygos, yra reti,“ – sakė Büntgen.
„Vis dėlto, įžvalgos prieš viduramžius yra ypač svarbios, nes jos leidžia mums gauti išsamesnį vaizdą apie praeities sausrų pokyčius, kurie buvo būtini ekosistemų ir visuomenės funkcionavimui bei produktyvumui.“
Mokslininkai ištraukė ir analizavo kiekvieno medžio, kiekvienos rievės anglies ir deguonies izotopus.
Anglies vertės priklauso nuo fotosintezės aktyvumo, kuriam įtakos turi saulės šviesos kiekis, o deguonies vertėms – vandens šaltiniai.
Nuo pramonės eros pradžios izotopinę anglies dioksido (CO2) sudėtį pakeitė ir iškastinio kuro emisijos. Drauge anglies ir deguonies izotopinės vertės artimai koreliuoja su augimo sezono sąlygomis, teigia mokslininkai.
„Šie stabilūs medžių rievių izotopai suteikia mums kur kas tikslesnį archyvą, kurio pagalba galime atkurti hidroklimato sąlygas vidutinio klimato zonose, kur įprastiniai medžių rievių tyrimai dažnai baigiasi nesėkme,“ – sakė tyrimo bendraautorius, profesorius Jan Esper iš Mainco universiteto.
Įprastai medžių amžius skaičiuojamas pagal jų apimtį, konkrečiau, pagal jų rieves, kurios susiformuoja per laiką ir didiną jų apimtį.
Tačiau šiame tyrime dalyvavę medžiai jau buvo pasenę. Apžvelgus juose esančius izotopus, nustatyta daugiau apie laikotarpį, kuomet jie dar buvo gyvi.
Per 2110 metų laikotarpį medžių rievių izotopų duomenys atskleidė, kad būta labai drėgnų vasarų, pavyzdžiui, 200, 720 ir 1100 mūsų eros metais, bei ypač sausų vasarų – 40, 590, 950 ir 1510 metais po Kristaus.
Nepaisant šių „nepaprastų metų“, rezultatai rodo, kad paskutinius du tūkstantmečius Europa iš lėto tapo sausesnė.
Vis dėlto, pavyzdžiai iš laikotarpio tarp 2015 ir 2018 metų, atskleidė, kad pastarųjų kelių vasarų sausrų sąlygos gerokai viršijo bet ką, stebėtą pastaruosius 2110 metų.
„Pastebėjome staigų kritimą po šimtmečius trukusio lėto, žymaus mažėjimo, o tai ypač kelia nerimą žemės ūkiui ir miškininkystei,“ – sakė tyrimo autorius, profesorius Mirek Trnka iš „CzechGlobe Research Centre“ tyrimų centro. „Beprecedenčiai miškų nykimai didesnėje centrinės Europos dalyje patvirtina mūsų rezultatus.“
Anot mokslininkų, pastaroji nenormaliai sausų vasarų grupė, labiausiai tikėtina, yra sukelta žmonių veiklos skatinamo klimato šiltėjimo bei su tuo siejamų atmosferinės sraujymės padėties pasikeitimų.
Pasak mokslininkų komandos, atmosferinė cirkuliacija virš Europos ir atmosferinės sraujymės padėtis yra dominuojantys istorinės sausros pasirodymo regione sukėlėjai.
Jei numatomas globalinis atšilimas dar labiau padidins karščio bangų dažnį ir stiprumą, labai tikėtina, kad tai lems daugybę kenksmingų tiesioginių ir netiesioginių padarinių žmonių sveikatai.
Profesorius Büntgen taip pat pabrėžė, kad klimato kaita nebūtinai reiškia, kad visur taps sausiau.
„Kai kurios vietovės gali tapti drėgnesnės ir vėsesnės, tačiau ekstremalios sąlygos taps dažnesnės, kas turėtų pragaištingų padarinių žemės ūkiui, ekosistemoms ir visai visuomenei,“ – teigė jis.