Šuns troškimas bėgti, ieškoti, gaudyti gerai pažįstamas kiekvienam šeimininkui. O vasara – geriausias metas šį troškimą realizuoti. Šunų sporto specialistai ir kinologai atkreipia dėmesį, kad ne mažiau šuniui reikalingas ir stiprus ryšys su šeimininku. Jis geriausiai ugdomas kartu sportuojant ir treniruojantis. Įvairūs sportiniai užsiėmimai ne tik stiprina šunį fiziškai, bet ir skatina mąstyti, gerina sveikatą, motyvuoja jį ir stiprina ryšį su šeimininku.
Tad šunų sporto treneriai dalinasi patarimais, kaip kasdienius pasivaikščiojimus praturtinti sportiniais užsiėmimais ir paversti juos prasmingu ir naudingu laiku ne tik keturkojui, bet ir jo šeimininkui.
Prieš treniruotę – dėmesys mitybai
Kokybiška ir subalansuota mityba svarbi kiekvienam keturkojui, tačiau ypač – sportuojančiam. Šuns mityba yra individualus dalykas, svarbiausia – maisto kokybė. Aktyviai sportuojančius šunis specialistai pataria daugiausiai šerti subalansuotu žalios mėsos ėdalu. Iš jos šuo gauna didžiąją dalį reikalingų maistinių medžiagų, ji taip pat yra puikus raumenims svarbių baltymų šaltinis. Be to, žalią mėsą šuns organizmas įsisavina geriausiai.
Treneriai primena itin svarbią taisyklę: prieš fizinį krūvį šuns šerti negalima. Porą valandų ar net daugiau iki treniruotės užtenka jį pagirdyti. Alkanas šuo geriau koncentruojasi į šeimininką. Nedidelėmis maisto porcijomis galima lepinti treniruotės metu.
Obedience – tarpusavio ryšį stiprinančios paklusnumo treniruotės
Obedience (liet. paklusnumas) – tai sportinis šuns paklusnumas. Pasak 6 šunis auginančios šunų dresūros klubo „Belgola“ kinologės instruktorės Eglės Tamulytės Nenortienės, šuns paklusnumas yra augintinio elgesio ir kitų sporto šakų pagrindas. Kartu tai ir aktyvūs užsiėmimai su šunimi, lavinantys jo protinį mąstymą ir fizinę formą.
„Obedience sportas smagus tuo, kad juo užsiimti gali bet kokių veislių šunys. Šis sportas stiprina šeimininko ir augintinio tarpusavio ryšį, šuo tampa paklusnesnis ir lengviau valdomas“, – paklusnumo treniruočių naudą pristato kinologė.
Ugdyti šuns paklusnumą galima kasdienių pasivaikščiojimų metu, tik svarbu keisti treniruočių vietas, pabrėžia E. Tamulytė Nenortienė. Geriausios treniruočių vietos – prie vandens telkinių, ant smėlio, žolės, prie kitų šunų, arklių, karvių, taip pat ir patalpose. Tai leis išugdyti visur paklusnų šunį. Taip pat treniruotėms svarbu pasirūpinti skanėstais ar keturkojo draugo mėgiamu žaislu.
„Prieš treniruotę šuo turi būtinai būti alkanas. Šiame sporte labai svarbu, kad šuo būtų laimingas, tad prievarta jokių rezultatų nepasieksite. Už gerai atliktus pratimus duokite skanėstų. Aš į treniruotę taip pat nešuosi vadinamą „jackpot‘ą“ (šuns dienos ėdalo norma). Po treniruotės arba ypatingai gerai atlikto pratimo aš atiduodu šuns užsitarnautą „jackpot‘ą“. Savo šunis šeriu tik natūralia mėsa bei žuvimi. Dėl tokio apdovanojimo šunys stengiasi pratimus atlikti kuo geriau“, – pataria kinologė.
Instruktorė taip pat pabrėžia, kad treniruotės neturėtų būti nuobodžios ir ilgos – užtenka 10-15 min. per dieną. Jos padės laiką su augintiniu praleisti naudingai ir kokybiškai.
Agility – sportas ne tik šuniui, bet ir šeimininkui
Agility (liet. vikrumas) – tai aktyvus ir judrus sportas ne tik šuniui, bet ir jo šeimininkui. Jo esmė – įveikti įvairias kliūtis tam tikra eilės tvarka, nepadarant klaidų ir per kuo trumpesnį laiką. Šeimininko darbas yra nurodyti šuniui kryptį balsu, judėjimo kryptimi, mostais, kūno kalba. Tai aktyvus sportas, kuriame judėti reikia ne tik šuniui, bet ir šeimininkui. Šunims tai ir didelis protinis darbas. Tiesa, šeimininkams – taip pat, šypteli Agnė Vileikienė, agility klubo „Akela“ dresuotoja.
„Agility sportas ypač naudingas ryšiui su augintiniu ugdyti, nes trasoje, judant ir šuniui, ir šeimininkui, reikalingas geras susiklausymas – šuo pastebi kiekvieną judesį, gestą, net nežymų peties ar kojos pasukimą tam tikra kryptimi ir reaguoja”, – šių užsiėmimų išskirtinumą aiškina A. Vileikienė.
Agility sportu užsiimti taip pat gali bet kokios veislės šuo, nors dažniausiai sutinkami borderkoliai, taip pat taksai, šelčiai, pudeliai, įvairūs terjerai, aviganiai, kiek rečiau – molosai. Varžybose keturkojai skirstomi tik pagal ūgį, visa kita lemia šuns vikrumas ir paklusnumas. Siekiant sportinių rezultatų, šuniukai dažniausiai treniruoti pradedami vos parsivežami namo, nors kai kurie šią sporto šaką atranda ir vėliau. Treniruotis siūloma 2-3 kartus per savaitę.
Specialistė siūlo ir kasdienius pasivaikščiojimus paįvairinti agility treniruotėmis. Tam nebūtina ieškoti ypatingos vietos ar turėti specialios įrangos – puikiai tinka net žolės lopinėlis prie daugiabučio ir pakeliui sutinkami objektai.
„Netoliese esantis medis puikiai tiks mokytis komandą „aplink“, kai reikia apibėgti medį ir grįžti atgal pas šeimininką. O jeigu medžių keli, jie tiks mokytis komandoms, nurodančioms kryptis, pvz., „right“ ir „left“. Parko pakrašty esantis suoliukas gali atstoti karteles, kurias reikia peršokti. Jis taip pat gali tarnauti kaip barjeras, po kuriuo galima pralįsti. Galimybių padėti šuniui išsikrauti ir gerinti agility sporto rezultatus begalė. Svarbiausia – tapti šuniui pasaulio centru, kuriame pagyrimai, skaniausi kąsneliai ir mylimiausi žaislai atkeliauja už tinkamą elgesį, už dėmesio koncentraciją į šeimininką ir veiklą su juo“, – idėjomis dalinasi A. Vileikienė. „Pavargęs šuo yra laimingas šuo“, – šypteli ir prideda, kad daug fizinės veiklos gaunantis šuo yra sveikesnis, paklusnesnis ir ramesnis.
Šunų jėgos sportas – gerina ir ištvermę, ir šuns išvaizdą
„Šunų jėgos sportas apima įvairias sporto šakas, tokias kaip lipimas į sieną, šuolis į aukštį ar tolį, lenktynės bėgtakiu ar svorio tempimas. Nėra šuns, kuriam vienodai gerai sektųsi visos jėgos sporto rungtys, tačiau nėra šuns, kuriam netiktų nei viena iš jų“, – šunų jėgos sportą pristato Gintarė Matevičiūtė, šunų dresuotoja ir elgsenos specialistė, šunų jėgos sporto trenerė ir amerikiečių Stafordšyro terjerų veisėja.
Norėdami ugdyti šuns ištvermę ir jėgą, iškrauti jį fiziškai ir lavinti mąstymą, pasivaikščiojimą gamtoje įvairinkite jėgos sporto užduotimis. Jeigu erdvė nedidelė, vietoj kamuoliuko mėtymo išbandykite jėgos sporto treniruotėse mėgstamą specialią meškerę, vadinamą „flirt pole“. Ji padės per trumpą laiką iškrauti aktyvų šunį, treniruos jo ištvermę, reakciją ir gebėjimą atlikti staigius posūkius.
„Kitas labai mėgstamas derinys – pasivaikščiojimas gamtoje ir svorio tempimo treniruotė. Tam reikalingos svorio tempimo petnešos ir svoris (dažniausiai metalinė grandinė). Be šio tipo jėgos ir ištvermės treniruočių geri rezultatai varžybose neįsivaizduojami. Jos ne tik stiprina ryšį tarp šuns ir šeimininko, bet ir akivaizdžiai pagerina šuns išvaizdą, paryškina tam tikras raumenų grupes, taip pat plačiai naudojama kaip reabilitacijos priemonė ar prevencinė priemonė nuo tam tikrų sveikatos problemų“, – jėgos sporto galimybes pristato organizacijos „Stiprūs šunys“ vadovė G. Matevičiūtė.
Trenerė pabrėžia, kad užsiimti profesionaliu jėgos sportu šunys gali tik subrendę tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Jėgos sporte svarbu išlaikyti liesą raumenų masę ir maksimalią jų jėgą, tad, pasak G. Matevičiūtės, labai svarbi mėsos, kuria šeriamas šuo, kokybė. Kokybiški baltymai skatina raumenų augimą, gerina savijautą ir atsistatymą po fizinio krūvio. Ne mažiau svarbūs ir riebalai, kurių didesnis kiekis reikalingas daug ištvermės reikalaujančiose rungtyse ir intensyvių treniruočių ar varžybų sezonu.
Lure Coursing – zuikio medžioklės imitacija
Lure Coursing’as – sparčiai Lietuvoje populiarėjantis kontakto su žvėrimis nereikalaujantis lauko bandymų tipas – zuikio medžioklės imitacija. Pagrindiniai Lure Coursing’o atstovai – kurtai, primityvieji kurtai (faraonų šunys, podenkai, Sicilijos kurtai), basendžiai ir Rodezijos ridžbekai.
„Bandymuose šunys demonstruoja medžioklėje svarbias savybes – greitį, azartą, manevringumą, sumanumą ir ištvermę. Paskui masalą sėkmingai gali bėti visų veislių šunys, jei tik jie turi norą persekioti dirbtinį masalą“, – sako Laima Eidukienė, tarptautinės kategorijos Lure Coursing‘o teisėja.
Nuo kitų sporto šakų Lure Coursing’as išsiskiria tuo, kad jam reikia specialios technikos tiek treniruotėms, tiek varžyboms. Tad nors išvedę šunį į lauką užsiimti šiais bandymais negalėsite, tačiau verta apie juos žinoti, jeigu norite skatinti šuns medžioklinius instinktus.
Šiems lauko bandymams reikia ne mažesnės kaip 2 hektarų nušienautos ir saugios, be duobių, kuolų ir kitų nelygumų, pievos. Lure Coursing‘as neįmanomas be aparato, traukiančio masalą, lėkščių, formuojančių trasą, ir kitų techninių įrengimų. Šunys turi mūvėti skiriamąsias liemenes ir specialius antsnukius, kad, apimti azarto, prie sustojusio masalo nesužalotų kito šuns. Dėl šių reikalavimų Lure Coursing‘as – profesionalų užsiėmimas.
Kad ir kokią sportinę veiklą pasirinksite, ji jūsų keturkojui draugui bus visokeriopai naudinga. Turėsite ne tik laimingą, stiprų ir ištvermingą augintinį, bet ir prieraišų, paklusnų ir ištikimą draugą.