Vandenynų temperatūros pasiekė rekordines aukštumas

Vandenynų temperatūros pasiekė rekordines aukštumas

Gismeteo.lt / Pexels.com nuotr.

Mūsų planetos vandenynai kaip niekada šilti. Šiuo metu per visą stebėjimo istoriją jie yra šilčiausi nei kada nors anksčiau. Vandenynų temperatūros kyla spartėjančiu tempu, skelbia naujausia analizė.

2019 metais vandenyno temperatūros buvo 0,075 laipsnio pagal Celsijų aukštesnės už vidurkį, fiksuotą tarp 1981 ir 2010 metų, sausio 13 d. žurnale „Advances in Atmospheric Sciences“ rašė tarptautinė mokslininkų grupė.

Tai reiškia, kad vandenynai, kurie absorbuoja beveik visas žmonijos į atmosferą išskiriamas šiltnamio efektą skatinančias dujas, virš savo vidurkio surinko 228 sekstilijonus (228000000000000000000000) karščio džaulių, skelbiama pranešime.

BIC

Palyginimui, Hirošimos atominės bombos sprogimo metu išsiskyrė apie 63000000000000 džauliai energijos.

„Karščio kiekis, kurį per pastaruosius 25 metus mes patalpinome į pasaulio vandenynus, prilygsta 3,6 milijardų Hirošimos atominių bombų sprogimams,“ – sakė vadovaujantysis autorius profesorius Lijing Cheng, teigė: „Šiam karštėjimui paaiškinti nėra jokių kitų pagrįstų alternatyvų tik žmonių išskiriamos karštį sulaikančių dujų emisijos.“

Temperatūrų pokyčių vandenynuose analizei Cheng ir komanda panaudojo visus įmanomus duomenis – matavimus iš daugybės skirtingų įrenginių, tarp kurių ir 3800 plūduriuojančių, vadinamųjų „Argo“ plūdurų, pasklidusių vandenynuose, kuriuos viešina Pasaulio vandenynų duomenų bazė ir Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija. Visi matavimai buvo atliekami tarp vandens paviršiaus ir 2000 metrų gylio, rašo livescience.com.

Duomenis surinktus tarp 1987 ir 2019 metų jie sulygino su tais, kurie buvo renkami nuo 1955 ir 1986 metų, kas leido nustatyti, kad per pastarųjų laikų periodą vandenynai šilo 450% labiau nei ankstesniais metais, skelbiama pareiškime.

Per paskutinius 10 metų vandenynai buvo šilčiausi, nei bet kada anksčiau, nuo pirmųjų matavimų pradžios 1950-aisiais.

Vandenynai gali būti gera priemonė klimato kaitos poveikio vertinimui, nes jie iš atmosferos absorbuoja didžiąją dalį perteklinio karščio, rašo mokslininkai.

Šiltėjimo poveikis jau akivaizdžiai pasirodo ekstremalesniais orais, kylančiais jūros lygiais ir vandenyno gyvūnams daroma žala, skelbiama pareiškime.

Teigiama, kad nors žmonės gali dirbti vardan klimato kaitos poveikio mažinimo, vandenynams, absorbuojantiems daugiau nei 90% perteklinio karščio, sugrįžti į pradinę stadiją užtruks ilgiau nei sausumai ir atmosferai, kuri absorbuoja vos 4% karščio.

„Globalus šiltėjimas 2019 metais mus atvedė link suintensyvėjusių katastrofinių gaisrų Amazonėje, Kalifornijoje ir Australijoje, o panašu kad tai tęsis ir 2020 metais,“ – sakė Cheng. „Globalus vandenynų šiltėjimas sukėlė jūrines karščio bangas Tasmanijos jūroje bei kituose regionuose.“

Viena garsi jūrinė karščio banga buvo „dėmė“ (angl. blob), kuri tarp 2013 ir 2015 metų atvedė link didžiulio jūrų gyvūnijos ir augalijos praradimo šiauriniame Ramiajame vandenyne.

Kita karštoji teritorija 2017 metais buvo aptikta Meksikos įlankoje, kur ji padėjo įplieksti uraganą „Harvey“, o dar viena karštoji zona 2018 metais Atlanto vandenyne buvo kaltinama dėl uragano „Florence“ suintensyvėjimo.

Mokslininkai nerimauja, jog globalus šiltėjimas yra tik ledkalnio viršūnė viso to, kas mūsų dar laukia.

AIK

Kraujo labaratorija

Tėvynė

H2Auto plovykla

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.