Valstybės kontrolė perspėja dėl rizikos augti biudžeto deficitui net radus pajamų gynybai

AutoriusGoda Vileikytė (bns)Fotobns

Numačius papildomus valstybės biudžeto pajamų šaltinius šalies gynybai, dėl įprastai kasmet didinamų ilgalaikių išlaidų viešojo sektoriaus deficitas 2025-2027 metais turėtų augti, trečiadienį pareiškė Valstybės kontrolė (VK).

„Atlikę vertinimą nustatėme, kad yra rizika, jog deficitas augs net ir priėmus papildomus šaltinius gynybai dėl kasmet didinamų ilgalaikių išlaidų“, – valdžios sektoriaus finansų padėties pristatyme sakė Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

„Jeigu išsipildytų prognozės, tai 2027 metais už skolą mokėtume dvigubai daugiau palūkanų nei 2023 metais. Jeigu norime kokybiškų viešųjų paslaugų, būtini ambicingi sprendimai dėl papildomų pajamų šaltinių“, – pridūrė ji.

VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė teigė, kad šiais metais deficitas gali siekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – mažiau, nei numatyta biudžeto įstatyme. Vis dėl to, anot jos vėliau papildomais pajamų šaltiniais reikėtų atsverti ne tik gynybos finansavimą, bet ir kasmet augančias valstybės išlaidas.

„Papildomais pajamų šaltiniais neatsvėrus įprastai kasmet didinamų ilgalaikių išlaidų 2027 metais, pagal mūsų prognozes, deficitas galėtų viršyti 3 proc. Bendrojo vidaus produkto Mastrichto deficitą“, – konferencijoje sakė ekonomistė.

Anot jos, šiais metais deficitas bus mažesnis dėl tikėtino didesnio pajamų surinkimo iš gyventojų pajamų mokesčio. Be to, ekonomistė pridūrė, kad ateityje deficitas gali būti didesnis nei prognozuojama, nes Lietuvoje vis dar yra sričių, kurioms reikia didesnio finansavimo.

„Be to, yra reikalingas finansavimas ir kitoms sritims, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sektoriaus išlaidoms, (…) mes skiriame ženkliai mažiau nei vidutiniškai ES (Europos Sąjungoje – BNS)“, – sakė R. Ibelhauptaitė-Duobienė.

Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento ekonomisto Jaroslavo Mečkovskio teigimu, tikėtina, jog valstybės skola šiais metais sieks 38,2 proc. nuo BVP ir toliau augs, kol 2027 metais pasieks 44 proc.

„Vis dėlto, jei sprendimai dėl papildomų pajamų šaltinių nebūtų priimti, skola augtų kur kas sparčiau ir kitais metais ji galėtų siekti 45,5 procento nuo BVP. (…) Svarbu pažymėti tai, kad kitų Europos Sąjungos šalių kontekste Lietuvos skolos ir BVP santykis nėra didelis“, – sakė J. Mečkovskis.

Anot jo, 2027 metais Lietuvos mokamos palūkanos už skolas gali būti dukart didesnės nei šiemet.

„Išlaidos palūkanos šiemet sieks virš 500 mln. eurų ir kasmet palaipsniui didės. Tikėtina, kad 2027 metais jos jau gali būti dvigubai didesnės ir siekti virš 1 mlrd. eurų. (…) Tai reiškia, kad ateityje reikės dar daugiau išlaidų skolos aptarnavimui“, – sakė ekonomistas.

„Svarbu pažymėti tai, kad atsižvelgiant į skolos dydį, praeityje palūkanų esame mokėję ir daugiau“, – pridūrė J. Mečkovskis.

J. Rukšėnaitės teigimu, prie augančių išlaidų prisideda visuomenės senėjimo iššūkiai

„Iššūkių ir poreikių daug, kurie, tikėtina, galėtų tapti realiomis valstybės biudžeto išlaidomis. Vis dėlto, pajamų lygiui išliekant žemam, jų negalėsime patenkinti neprastindami viešųjų finansų tvarumo. Mūsų vertinimu, šiuo metu svarstomi papildomi pajamų šaltiniai yra būtini, tačiau ateityje reikalingi ambicingi sprendimai ir dėl pajamų didinimo kitoms sritims finansuoti“, – apibendrino ji.

Valstybės kontrolė pabrėžė, kad tarptautinės organizacijos yra pateikusios rekomendacijas dėl Lietuvos mokesčių sistemos tobulinimo ir rekomenduoja plėsti aplinkosauginius, turto mokesčius, koreguoti mokesčių sistemą: peržiūrėti lengvatas ir dalies jų atsisakyti.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

I. Šimonytė: kitų metų biudžeto prioritetai išliks šalies gynyba ir švietimas

confident-noyce

V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai

confident-noyce

Prezidentūra: valstybės biudžeto projekte turi būti numatyta atsvara dėl akcizų didinimo pasekmių

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau