Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai Aurelijus Veryga ir Asta Kubilienė siūlo iki 2019 metų neįvesti sankcijų per nustatytus terminus pacientų neaptarnaujančioms gydymo įstaigoms.
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga bei kandidate į Seimo sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkus svarstoma A. Kubilienė siūlo koreguoti prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas ir nuo 2018 metų turinčias įsigalioti nuostatas, numatančias gydymo įstaigoms mažesnį apmokėjimą už vėliau suteiktas paslaugas.
Parlamentarai teigia, kad reikia papildomų vienerių metų geresniam pasiruošimui teikti sveikatos priežiūros paslaugas per numatytus terminus. Jie taip pat siūlo sveikatos priežiūros įstaigas skatinti apmokant viršplanines pajamas prioriteto tvarka.
„Mes suprantame ir pacientų, ir medikų lūkesčius. Sveikatos sistema tarnauja pacientui ir jo interesas yra gauti kokybiškas ir laiku suteiktas paslaugas. Tokių tikslų ir siekia šis 2016 m. priimtas įstatymas. Todėl nesiūlome atidėti viso šio įstatymo įsigaliojimo termino, bet jį tobulinti taip, kad nenukentėtų nei pacientų interesai, nei medicinos darbuotojų darbo sąlygos, nebūtų supriešinti mediko ir paciento santykiai“, – pranešime teigia SRK narė A. Kubilienė.
Koreguoti prezidentės parengtas nuostatas jau anksčiau yra pasiūlę konservatoriai Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas. Jie sankcijų įvedimą siūlo atidėti dvejiems metams – iki 2020 metų sausio 1 dienos. Jie taip pat siūlo, kad teritorinė ligonių kasa, nustačiusi, jog pacientams sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos nepraleidus įstatymu nurodytų terminų, asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo išlaidų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų būtų didinamas iki 5 procentų.
Jei nebūtų priimta pakeitimų, sausį turėtų įsigalioti prezidentės teiktos ir Seimo pernai birželį priimtos įstatymo pataisos, kad gydymo paslaugas suteikti vėluojančioms įstaigoms už jas bus apmokama mažesniu tarifu.
Nustatyta, kad susirgus staiga pirminė ambulatorinė sveikatos priežiūros paslauga turi būti suteikta ne vėliau kaip per 24 valandas, nesant ūmaus susirgimo – ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas. Gydytojas specialistas ligonį privalės priimti per 30 dienų, brangūs tyrimai turės būti atlikti taip pat ne vėliau kaip per mėnesį, o planinė operacija – per 60 dienų.
Teritorinė ligonių kasa, nustačiusi, kad pavėluota iki dešimt dienų, apmokėjimą turėtų mažinti 20 proc., praleidus terminą nuo 11 iki 20 dienų – 30 proc., o 21 ir daugiau dienų – 50 procentų.
Prieš šį įstatymą sukilo medikų bendruomenė. Gydytojai tvirtina ir taip dirbantys didžiuliu krūviu už mažą atlygį.
