Vaistų nuo alkoholizmo nėra, tačiau būdas jo atsikratyti – veikia

Vaistų nuo alkoholizmo nėra, tačiau būdas jo atsikratyti – veikia

Skaičiai ir faktai yra negailestingi. Lietuva pirmauja pasaulyje pagal savižudybių skaičių, Europoje yra pirmoji, o pasaulyje trečioji pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Kas trečiam mirties atvejui įtakos turi alkoholio vartojimas, kas penktam – rūkymas.

Kas yra alkoholizmas? Visuomenėje priimta jį vadinti priklausomybės liga, kurią gydo gydytojai narkologai. Tačiau psichofiziologo Genadijus Šičko sukurtu metodu dirbantis Vasilijus Čepelovas tvirtina, jog alkoholizmas, kaip ir bet kuri kita priklausomybė, kaip antai rūkymas, narkotikai, persivalgymas, yra melagingomis žiniomis iškreipta sąmonė.

„Visiems, kurie kreipiasi mano pagalbos, užduodu klausimą apie „sausąjį įstatymą“. Juk vyrauja nuomonė, kad šis įstatymas neturi jokios naudos. Mano argumentai yra tokie: štai žmogus nusprendžia nebevartoti alkoholio – jo nebekankina pagirios, jis nustoja pyktis šeimoje, niekada nepraleidžia darbo, gerai sutaria su kolegomis. Gerai tai ar blogai? Akivaizdu, kad laimi visi“, – „sausojo įstatymo“ privalumus pagrindžia V. Čepelovas.

BIC

Na, o kaip atrodo vartojantys alkoholį? Apibūdinimų yra daug ir įvairių: atsipalaidavę, kvailiojantys, šėliojantys, triukšmaujantys, nesąmoningi, pikti, agresyvūs. Šį sąrašą galėtume pildyti be pabaigos, tačiau viena aišku: naudos iš to – jokios.

Legali prekyba narkotinėmis medžiagomis

„Tai yra faktas: 1975 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad etilo spiritas yra narkotinė medžiaga. Žinant, kad alkoholinių gėrimų sudėtyje yra etilo spirito, galime teigti, kad pas mus viešai įteisinta prekyba narkotikais. Alkoholis veikia taip pat kaip ir narkotinės medžiagos: pašalina skausmą, sukelia mieguistumą, o didelės dozės apskritai „išjungia“ žmogų.“, – aiškina metodininkas V. Čepelovas.

Apmaudu yra tai, kad alkoholinių gėrimų prekybos verslas yra labai platus, jame dalyvauja ir valstybinės institucijos. V. Čepelovas yra įsitikinęs, kad su šia sistema kovoti įmanoma tik vienu būdu: žmonės turi sąmoningai trokšti atsisakyti svaigalų.

Programa, kuri patenka į žmogaus atmintį iš aplinkos

Anot V. Čepelovo, alkoholizmas – psichologinis sutrikimas, kurį lemia alkoholio vartojimo užprogramavimas, įprotis vartoti alkoholį, poreikis ir jo vartojimas. Visuomenėje dažniausiai akcentuojami žalingas įprotis ir pripratimas vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau visiškai nežinoma apie užprogramavimą.

Kiekvienas žmogus programuojamas jau nuo pat gimimo: jis mato ir girdi kaip apie alkoholį, tabaką atsiliepia jo tėvai, giminės, artimieji. Kiekviena proga, pirmojo dantuko, pirmojo žingsnio, pirmojo gimtadienio, vėliau ir kitomis progomis, vaikui įsimena užstalėje švenčiantys tėvai. Vaikai savo tėvus teigiamai vertina be išlygų, tad ir viską, ką jie daro, priima kaip normą.

Informacija iš ekranų – tiesiai į sąmonę

Dažniausiai ir masinės informacijos priemonės – televizija, filmai, animacinių filmukų personažai (ypač tarybinių, kurie dabar ir vėl tampa populiarūs) – svaigalų vartojimą pateikia kaip linksmą, teigiamą dalyką. O kuo dažniausiai baigiasi pasakos? „Alų midų gėrė…“ Vaikas negauna alternatyvios, blaivybę skatinančios informacijos. Taip žmogaus sąmonė nuo vaikystės programuojama, kad gerti, rūkyti yra šaunu, smagu, malonu.

„Pripažinkite, juk labai dažna situacija, kai pagiriomis sergantis tėvas savo vaikui aiškina, kodėl jam skauda galvą. Pasirodo, reikia mažiau gerti ir nemaišyti gėrimų! Užuot pasakęs, kad tas negertų nė lašo, jis programuoja vaiko sąmonę iškreipiančia informacija“, – sako metodininkas.

Net ir meniniuose filmuose gausu scenų, kuriose girtuokliaujama, lėbaujama ir siautėjama. Kaip tokios scenos patenka į filmus? Ne paslaptis, kad neretai filmus remia pramonininkai, alkoholio gamintojai, kurie už savo produkcijos reklamą ir sumoka filmų kūrėjams. Vaikai šią informaciją priima tiesiogiai, jų atmintyje įsirašo programa, kad gerti alkoholį – neatsiejama gyvenimo dalis.

Dažnai vartoti alkoholį yra ne poreikis, o pripratimas

Augantį vaiką nuolat lydi įvykiai ir šventės, kurių viena pagrindinių sudėtinių dalių – vaišės. O kokios vaišės be spiritinių gėrimų, vyno, alaus? Nė neįsivaizduojame nei gimtadienio, nei vestuvių, nei laidotuvių, nei kalendorinių švenčių be svaigalų. Taigi, įvykių seka gana aiški: po truputį, palaipsniui priprantama prie to, kad yra gausybė progų apsisvaiginti. Vėliau paauglys pabando išgerti pasislėpęs su draugais, vėliau nebepasislėpęs su tėvais, o tada bet kada, kada tik yra proga.

„Pirmą kartą išgėrus spiritinių gėrimų didžioji dalis juo apsinuodija, jaučiasi blogai, vemia. Ką tuo metu galvoja žmogus? Na, matyt, esu jaunas, organizmas nepratęs, reikia išmokti vartoti alkoholį. Ilgainiui organizmas pripranta prie alkoholio, praranda prigimtinę gynybinę savybę, geriama daugiau ir dažniau. Dažnai vartoti alkoholį yra ne poreikis, o pripratimas. Mažos alkoholio dozės sukelia patologinį sužadinimą“, – sako V. Čepelovas.

Jeigu vartojame alkoholį kas dvi savaites, esame nuolat apgirtę

Pakliuvęs į organizmą alkoholis veikia kaip nuodai: ardo centrinę nervų sistemą, alina širdies ir kraujagyslių sistemą, žaloja kepenis. Kraujas perneša alkoholį į ląsteles. Skildami alkoholio produktai eikvoja vandenį, esantį ląstelėse, todėl pagiriomis jaučiamas troškulys, skauda galvą, širdį, raumenis.

„Jeigu per pusę valandos išgertume 250 g etilo spirito, rizikuojame gyvybe, tai yra mirtina žmogui dozė. Vaikui pakaktų 6-30 g. Taurė vyno ar taurė degtinės išgerta kartą per vieną dieną savo nuodijantį poveikį smegenyse atlieka dvi savaites. Reiškia, jeigu svaiginamės alkoholiu pradžioje ir viduryje mėnesio, reiškia visą laiką esame veikiami alkoholio, mūsų smegenys yra nuolat nuodijamos. Pažiūrėkite, kiek apsvaigusių paauglių aplinkui, nekalbu apie suaugusiuosius. Todėl Lietuva ir negali atsitiesti ir sustiprėti. O apie tai bene prieš šimtą metų kalbėjo ir Vydūnas!“, – aiškina metodininkas.

Metodas skirtas mąstantiems žmonėms

Lietuvoje ir pasaulyje veikia daugybė narkologinio gydymo centrų. Deja, praėję gydymo kursą, didžioji dalis grįžta ten, kur pradėjo – prie girtuoklystės. Taip yra todėl, kad neegzistuoja jokių medikamentų, kurie gali išgydyti nuo alkoholizmo, narkotikų ar rūkymo.

Kaip sakė V. Čepelovas, G. Šičko metodas pagrįstas tuo, kad reikia padėti žmogui pakeisti jo psichologiją, sąmonę, kad jis taptų blaivininku iš įsitikinimų, sąmoningai:

„Žmonėms, kuriems padedu grįžti į blaivybę, pateikiu grynus faktus ir informaciją: pats nebevartoju alkoholinių gėrimų 24 metus, dalinuosi savo patirtimi. Jeigu jūs turite problemų dėl alkoholio vartojimo arba rūkymo, kreipkitės į mane, ir aš jums padėsiu kaip jau padėjau ne vienam tūkstančiui žmonių tapti sąmoningais blaivininkais ir nerūkančiaisiais iš įsitikinimų.“

AIK

Apollo

Tevyne

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.