Siekdama sumažinti eiles gydymo įstaigose Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi dar vienos naujovės – nuo rugsėjo šeimos medicinos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos įgalinamos pacientams vaistų receptus pratęsti nuotoliniu būdu. Taip pat nuotoliniu būdu bus galima skirti pacientams ir pakartotinius tyrimus.
Panevėžio rajono poliklinikos administracija tokią naujieną vertina teigiamai, tačiau kartu teigia, kad įstaigos laukia didžiulė nežinia. Mat teikdamos nuotolines paslaugas gydymo įstaigos turės užtikrinti pacientų duomenų apsaugą ir nusistatyti tvarkas, kaip pacientai bus identifikuojami. Kaip reikės tą padaryti, poliklinikos vadovybė dar neįsivaizduoja, nes dabartiniame ministerijos įsakyme yra daug netikslumų.
Panevėžio rajono poliklinikoje laikinai einanti vyriausiojo gydytojo pavaduotojos asmens sveikatos priežiūrai pareigas Danutė Pajėdienė sako, kad viskas būtų labai gerai, jei nebūtų tokių didelių apsauginių priemonių ir papildomų reikalavimų gydymo įstaigoms.
„Didžiausia problema – būsimos technologijos, kuriomis turėsime identifikuoti asmenį ir kuriomis naudodamiesi turėsime pateikti informaciją tikrintojams. Be to, gydymo įstaigos turės identifikuoti asmenį informacinėmis arba elektroninio ryšio technologijomis, o kaip identifikuoti ir kokiame lygyje turės tai vykti, visiškai neaišku. Ar tai elektroninis laiškas su elektroniniu parašu, ar tai „skype“ skambutis su vaizdu, ar kiti būdai“, – svarsto gydytoja.
Anot D. Pajėdienės, kompiuterinių technologijų specialistai sako, kad šiuo atveju tinkamiausias būtų pacientų elektroninis laiškas su elektroniniu parašu, tačiau ar jis parankus senjorams bei daugeliui rajono žmonių – didelis klausimas. Ne visi naudojasi ne tik šia paslauga, bet ir kompiuteriu.
Įsakyme nėra nurodyta, kad šią paslaugą gydytojai galėtų teikti telefonu, kuri, anot medikės, būtų patogiausia tiek pacientams, tiek specialistams. Tačiau ir tokiu atveju gydymo įstaigos turėtų pasirūpinti, kad visi pokalbiai būtų įrašomi.
„Jeigu valstybė labiau pasitikėtų sveikatos priežiūros specialistais, viskas vyktų daug paprasčiau“, – įsitikinusi medikė.
Anot D. Pajėdienės, įsakyme yra ir daugiau neišaiškintų reikalavimų, tačiau medikai tikisi, kad iki rudens įstaigas pasieks tikslesni nuostatai.
Nuo rugsėjo nuotoliniu būdu pratęsti receptus bus galima tiems pacientams, kurie serga lėtinėmis ligomis ir nuolat vartoja tam tikrus vaistus. Tais atvejais, kai paciento būklė bus stabili, jam bus galima skirti ir pakartotinius tyrimus, taip pat paaiškinti pacientui ar jo atstovui atliktų tyrimų rezultatus bei pagal juos pakoreguoti gydymą.
Nuotoliniu būdu pacientams galės būti teikiamos tik tęstinės paslaugos. Nauji gydymo atvejai, kaip ir iki šiol, turės būti teikiami pacientui atvykstant į gydymo įstaigą. Taip pat nuotoliniu būdu bus galima skirti vaistus tik tęstiniam gydymui. Skiriant vaistus pirmą kartą reikės atvykti į gydymo įstaigą. Tais atvejais, jeigu pacientas kreipsis dėl tokių nusiskundimų, kurių negalima išspręsti nuotoliniu būdu, jis bus registruojamas į konsultaciją įprastine tvarka. Suteikus nuotolinę sveikatos priežiūros paslaugą, pacientas kitą kartą dėl tos pačios priežasties privalės atvykti į gydymo įstaigą.
Nuo šių metų šeimos gydytojai ir slaugytojai nuotoliniu būdu, tai yra telefonu, savo pacientams gali išrašyti ir medicinos pagalbos priemones. Tokiais atvejais tereikia paskambinti į šeimos medicinos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, kurioje žmogus yra prisirašęs, ir to pakaks, kad būtų išrašytas anksčiau gydytojo paskirtų kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių receptas.
D. Pajėdienės duomenimis, rajono poliklinikoje per pusmetį dėl tokios paslaugos telefonu nesikreipė nė vienas pacientas.