Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tvirtina, kad Lietuva turi problemų siekdama Europos Sąjungos (ES) numatytų tikslų 2025-iems metams, susijusių su atliekų tvarkymų. Pasak jo, esame tarp 10-ies ES šalių, kurios gali numatytų rodiklių nepasiekti.
„Komisija dabar pateikė ataskaitą apie valstybių progresą dirbant su atliekų tvarkymu, perdirbimu ir rūšiavimu, įgyvendinant bendrus Europos Sąjungos tikslus iki 2025 m. Valstybės vertinamos pagal du pagrindinius kriterijus – kaip sekasi rūšiuoti ir perdirbti komunalines atliekas, yra tikslas perdirbti 55 proc. atliekų ir kaip aktyviai surenkamos ir perdirbamos pakuotės, čia tikslas yra perdirbti 65 proc. pakavimo atliekų“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
„Deja, bet Lietuva yra tarp 10-ies kitų šalių narių, kurios rizikuoja abiejų šių rodiklių 2025 m. nepasiekti“, – tikino jis.
Lietuvoje trūksta infrastruktūros biologinėms atliekoms surinkti
Europos Komisijos (EK) narys pastebėjo, kad Lietuvoje yra prastai rūšiuojamos perdirbimui tinkamos atliekos, o ši problema, anot jo, yra dėl infrastruktūros biologinėms atliekoms surinkti trūkumo.
„Atskirai surenkame apie 41 proc. biologinių atliekų, 27 proc. plastiko, vos 5 proc. tekstilės. Labai smarkiai trūksta infrastruktūros biologinėms atliekoms surinkti. Žmonėms yra nepatogu, kalbant apie maisto atliekas, jas kažkaip rūšiuoti, tam nėra jokios specialiai pritaikytos infrastruktūros“, – sakė EK narys.
„Net nekalbu apie tai, kad būtų kažkoks biologinių atliekų skirstymas, jog žmonės turėtų nedidelius konteinerius, kaip dažnai yra namuose, į kuriuos galėtų sumesti aukštesnę vertę turinčias biologines atliekas, kurios vėliau galėtų būti naudojamos kompostui. Šiandienai praktiškai viskas yra sudeginama arba išmetama į sąvartynus. Čia didelė problema. Taip pat smarkiai atsiliekame stiklo perdirbime. Tikslas yra 70 proc., Lietuva kol kas atsilieka“, – pažymėjo jis.
Žmonėms trūksta paprastų rūšiavimo būdų
V. Sinkevičius akcentavo, kad didžiausia problema yra, jog žmonės neturi galimybes užsiimti patogiu rūšiavimu. Jo teigimu, tose šalyse, kuriose yra aiški sistema, yra ir kitoks požiūris į įvairių atliekų rūšiavimą.
„Lyginant valstybes nares, būtent tose, kuriose yra sistema aiški, patogi ir vėliau žmonės pasitiki tais procesais, kad visa tai išties keliauja į apdorojimą, perdirbimo vietas, tai labai smarkiai paskatina įsitraukimą“, – tvirtino EK narys.
„Kitas dalykas sąvartynai. Jų mokestis nors ir buvo šiek tiek padidintas, jis dar nėra tiek demotyvuojantis ar motyvuojantis, kad nebūtų vežama į sąvartynus. Jie yra blogiausia, kas gali nutikti su atliekomis“, – teigė jis.
Eurokomisaras aiškino, kad šalyse narėse, kuriose yra gera situacija su atliekų rūšiavimu, dažniausiai veikiantis modelis yra nedideli, sandarūs konteineriukai, kurie integruojami virtuvėje ir ten būna surenkamos biologinės atliekos. Jos, pasak EK nario, vėliau kas savaitę yra surenkamos ir panaudojamos kompostavimui.
„Būdų yra įvairių užtikrinti kuo platesnį, įvairesnį rūšiavimą. Daugelis šalių naudoja ir vadinamą maišų sistemą, kur turi susimokėti kainą už kiekvieną šiukšlių maišą. Jeigu nori viską mesti į vieną maišą, bendrą katilą, tas kainuoja brangiausiai, tačiau jeigu tu rūšiuoji, popierių, kartoną, pakuotes, atliekas atskirai ir tik kas lieka meti į bendrą, tas yra daug pigiau. Kiti rūšiavimo konteineriai ar maišai beveik nieko nekainuoja“, – vardino V. Sinkevičius.
„Be patogios sistemos tikėtis, kad atsiras kritinė masė žmonių, kuri užsiimtų tuo savarankiškai, pakankamai naivu. Matome pagal šalis nares, kad tai nevyksta ir 10 ES šalių rizikuoja nepasiekti rodiklių“, – sakė jis.
Remiantis duomenimis manoma, kad Lietuvai kyla rizika nepasiekti 2025 m. tikslo pakartotiniam naudojimui parengti ir perdirbti 55 proc. komunalinių atliekų ir tu pačių metų tikslo perdirbti 65 proc. pakuočių atliekų. Tikėtina, kad Lietuva 2035 m. pasieks tikslą šalinti sąvartynuose ne daugiau kaip 10 proc. komunalinių atliekų, nes pastaraisiais metais sąvartynuose šalinama gerokai mažiau atliekų.
Lietuvos komunalinių atliekų perdirbimo lygis pastaraisiais metais šiek tiek sumažėjo – nuo 48 proc. 2016 m. iki 45,2 proc. 2020 m. Pažymima, kad šiam sumažėjimui įtakos galėjo turėti tai, kad 2020 m. duomenims taikytos naujos skaičiavimo taisyklės.
