14.9 C
Panevėžys
Sekmadienis, 19 gegužės, 2024

V. Čmilytė-Nielsen: nežinia, ar dėl gynybos mokesčio susitarsime iki Seimo rinkimų

AutoriusŽygimantas Šilobritas (ELTA)Fotolrs
V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarimą dėl papildomo gynybos finansavimo dar šios kadencijos metu yra beviltiška.   

„Aš manyčiau, kad šiemet sprendimai turės būti priimti. Geras klausimas, ar juos pavyks priimti iki rinkimų ar iš kart po, jau susidarius naujai koalicijai. Bet ta iliuzija, kad galima klausimą atidėlioti ir jo nereikės spręsti, tai yra tik iliuzija. Bet manau, kad šiemet privalėsime priimti kažkokius sprendimus“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Reikia susivienodinti matymą ir su opozicijos partijomis, bent jau esančiomis Seime. Tai yra sunkus procesas rinkimų akivaizdoje. Bet nemanau, kad jis yra beviltiškas“, – sakė ji.

Seimo pirmininkė paminėjo, kad trečiadienį vyksiančiame trečiajame premjerės Ingridos Šimonytės susitikime dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pristatys konkrečius planus, kam papildomos lėšos gali būti skiriamos. Politikė tikisi, kad šio susitikimo metu bus galima susitarti dėl prioritetų.

„Šiandienos susitikimas yra svarbus ta prasme, kad naujasis krašto apsaugos ministras pristatys savo matymą dėl to, kur galėtų būti skirtas papildomas finansavimas. (…) Koalicijoje pirmadienio vakare buvome susitikę ir tokį preliminarų pristatymą L. Kasčiūnas padarė. Man jie atrodo logiški“, – aiškino ji.

„Yra svarbu, kad ne tik sprendimų priėmėjai, bet ir platesnė auditorija vienodai vertintų grėsmes ir rizikas, bei kam skirti pinigus ir į ką investuoti. Tai dėl to galima susitarti šiame kontekste šiandienos susitikime. Ir manau, kad tai bus žingsnelis į priekį“, – pridūrė ji.

V. Čmilytė-Nielsen priminė, kad Liberalų sąjūdis nepalaiko idėjos, jog gynyba būtų finansuojama apmokestinus tik vieną grupę. Taip pat, anot jos, liberalai mano, kad lėšų gynybai galima gauti įvedant „nuodėmių mokesčius“.

„Iš liberalų pusės mes linkę labiau kalbėti apie nuodėmių mokesčius, kurie skatina trauktis nuo tam tikrų neoptimalių sprendimų link geresnių. Ir tuos mokesčius, kuriuos ir taip reikės peržiūrėti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Dvi problemas reikėtų iš karto spręsti, kad nepalikti keliems metams tiksinčios bombos baudų pavidalu“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.

Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.

Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Seimo kanceliarija tiria, ar VSD pranešėjo komisijos informacija nebuvo nutekinta

confident-noyce

Seimo kanceliarija aiškinasi, ar per VSD pranešėjo tyrimą neatskleista įslaptintų duomenų

confident-noyce

Seimas įtvirtino valstybės ir vietos gynybos pramonės bendradarbiavimą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau