2.5 C
Panevėžys
Antradienis, 3 gruodžio, 2024

V. Čmilytė-Nielsen: man sunku patikėti, kad šis laikas yra optimalus rasti sutarimą dėl užsienio politikos

AutoriuseltaFotodelfi
V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar šioje Seimo sesijoje parlamentinėms partijoms pavyks pasirašyti susitarimą dėl užsienio politikos.

Pasak Seimo vadovės, šiandieninėmis aplinkybėmis, kai vidaus politikoje yra kilusi sumaištis, partijų atstovams gali būti sunku rasti kompromisą.

„Tikrai palaikiau mintį iki pavasario sesijos pabaigos mėginti sutarti dėl užsienio politikos – to didelio nacionalinio susitarimo. (…) Tačiau dabar, vertinant visą kontekstą, pirmalaikių rinkimų pasiūlymą – man sunku patikėti, kad šis laikas yra optimalus tam, kad partijos sutartų dėl tokios esminės, svarbios srities“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų lyderė pastebėjo, kad ieškoti sutarimo užsienio politikos klausimais gali būti dar sunkiau, jeigu dalis politinių jėgų jau „ims pozicionuoti save artėjantiems rinkimams“.

Visgi, siekiant tęsti diskusijas dėl užsienio politikos susitarimo, V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad derėtų luktelti tol, kol kilusios vidinės įtampos dėl galimų pirmalaikių Seimo rinkimų aprims.

„Matyt, pora savaičių turi praeiti tam, kad nusėstų dulkės po tos sukeltos turbulencijos, ir tada žiūrėsime. Aš linkėčiau, aišku, kad kuo efektyviau vyktų tas procesas. Tačiau objektyviai vertinant dabartinę situaciją ir tą politinės temperatūros pakilimą, nėra jis labai geras laikas tam, kad susitarti dėl esminių dalykų visiems“, – svarstė Seimo pirmininkė.

ELTA primena, kad politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu. Dėl to pasiekti susitarimo nepavyko. Artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, konservatoriai grįžo prie idėjos dėl šio susitarimo.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą Gediminą Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų.

Visgi, šalyje kilus vadinamajam „čekiukų skandalui“, valdančiųjų pozicijos dėl galimybių susitarti išsiskyrė. Ž. Pavilionis nepraranda vilties pasirašyti dokumentą dar iki NATO viršūnių susitikimo. Tačiau liberalas Raimundas Lopata atkerta, kad sprendimus derėtų priimti po konservatorių siūlomo valdžios „perkrovimo“.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

S. Skvernelis išvyksta į Latviją: su aukščiausiais šalies vadovais aptars dvišalį bendradarbiavimą

confident-noyce

Seimas vėl svarstys, ar atimti iš aplinkosaugininkų teisę dėl taršos tikrinti lengvuosius automobilius

confident-noyce

Dvi Europos Parlamento frakcijos skatina „Nemuno aušrą“ pašalinti iš koalicijos

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau