Grupei socialdemokratų siūlant naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad šios idėjos pristatymui pasirinktas laikas rodo, jog valdantieji nevertina istorinio ir geopolitinio konteksto. Be to, pasak jos, prezidento Gitano Nausėdos ir valdančiųjų pasisakymai apie desovietizacijos komisiją, demonstruoja pastarųjų nejautrumą valstybei svarbioms istorinėms datoms.
„Visiškai nesuvokiamas nejautrumas datoms ir to pasiūlymo viešas iškėlimas birželio 14 d. išvakarėse. Nesuvokiami, labai nejautrūs valdančiųjų ir ekscelencijos komentarai“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen
„Kalbant apie pačią komisiją, galima diskutuoti apie kažkokį tai veiklos pagerinimą, bet ją naikinti – yra keistas signalas dabartiniame kontekste, tame tarpe ir geopolitiniame. O pasirinktas laikas apie tai kalbėti apskritai rodo visišką nevertinimą svarbių datų ir konteksto“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad penktadienį grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad šiuo metu veikianti komisija savo darbą atlieka neefektyviai, todėl sprendimo galią norima suteikti savivaldai.
Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Reguodamas į tokį siūlymą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d.
Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jo suformuotai specialiai komisijai ir savivaldybių institucijoms.
