Seime stringant parlamentinių partijų susitarimui dėl užsienio politikos, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina, kad jos vadovaujama politinė jėga nepasirašys šio dokumento.
„Mes, socialdemokratai, susitarimo dėl užsienio politikos nepasirašysime“, – „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.
Politikė akcentavo, kad šioje Seimo kadencijoje kelti klausimą dėl užsienio politikos susitarimo nebėra prasmės – nors, tęsė ji, „konservatoriams tai yra aktualu“ ir didžiausią frakciją Seime turinti parlamentinė partija, politikės manymu, siekia pateisinti savo diplomatinę laikyseną.
„Kaip suprantu, dabar tik vieniems konservatoriams tai yra aktualu – matyt, pateisinti savo vienus ar kitus sprendimus“, – svarstė europarlamentarė.
„Šiuo laikotarpiu tikrai neįmanoma (susitarti – ELTA) ir aš galvoju, kad visiškai be reikalo konservatoriai grįžta ir nuolat iššoka su pasiūlymu dėl politinių partijų bendro pasirašymo dėl užsienio politikos. Tikrai šio klausimo šioje kadencijoje net nebederėtų kelti. Jis tikrai nebus pasirašytas“, – konstatavo kairiųjų socialdemokratų lyderė.
Kritiškai vertina politinių partijų susitarimų iniciatyvas
Įvertinusi itin pesimistiškas užsienio politikos susitarimo perspektyvas, V. Blinkevičiūtė pažymėjo, kad Lietuvoje partijos jau yra pasirašiusios ne vieną bendrą dokumentą – dėl švietimo politikos, dėl gynybos ir pan.
LSDP pirmininkė mano, kad naujų susitarimų iniciatyvomis „perlenkiama lazda“, mat, tęsė ji, partijoms pasirašant vis daugiau dokumentų, atskirų politinių jėgų ideologijos ir rinkiminės programos praras prasmę.
„Valstybę valdysime ne pagal politinių partijų programas, už kurias balsuoja arba nebalsuoja mūsų rinkėjai, o pagal nacionalinių partijų susitarimus? Nebereikia nei Vyriausybės programos, nei atskirų partijų programų“, – dėstė V. Blinkevičiūtė.
„Man atrodo, kad mes perlenkiame lazdą, siūlydami vis naujus susitarimus. Tikrai reikia šioje vietoje apsiraminti ir padėti tašką“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą sukėlė išsiskyrusios valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu. Dėl to pasiekti susitarimo nepavyko. Artėjant Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, konservatoriai grįžo prie idėjos dėl šio susitarimo.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis kreipėsi pagalbos į buvusį parlamentarą ir premjerą Gediminą Kirkilą. Pasak jo, nors centro kairei priklausančiam politikui nebūtų suteiktos formalios pareigos, siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų.
Visgi, šalyje kilus vadinamajam „čekiukų skandalui“, valdančiųjų pozicijos dėl galimybių susitarti išsiskyrė. Ž. Pavilionis nepraranda vilties pasirašyti dokumentą dar iki NATO viršūnių susitikimo. Tačiau liberalas Raimundas Lopata atkerta, kad sprendimus derėtų priimti po konservatorių siūlomo valdžios „perkrovimo“.
