16.5 C
Panevėžys
Trečiadienis, 16 birželio, 2021

Užimtumo tarnyba: darbo pasiūlymai užsieniečius domina labiau nei lietuvius

AutoriusJPFotoLRYTAS.LT

Nors šalyje COVID-19 pandemijos laikotarpiu fiksuojamas rekordinis registruotas nedarbas, dalis gyventojų sugrįžti į darbo rinką neskuba. Tuo įsitikino Užimtumo tarnybos EURES Lietuva skyrius, virtualiame darbo paieškos renginyje sulaukęs daugiau užsieniečių nei lietuvių.

„Išsiuntę per 15 tūkstančių kvietimų Užimtumo tarnyboje registruotiems asmenis tikėjomės didesnio grįžtamojo ryšio. Būtent lietuviai ir buvo tikslinė renginio „Karjera Lietuvoje“ grupė. Deja, iš 768 darbo dienos dalyvių tautiečių suskaičiavome 304, o šiuo metu kur kas dažniau atsakinėjame į užsieniečių paklausimus. Pavyzdžiui, kaip įsigyti leidimą dirbti mūsų šalyje, kokios yra socialinės apsaugos garantijos“ – pastebėjimais dalinosi EURES nacionalinio koordinavimo skyriaus vedėja Agnė Peciukevičienė.

Tarp Europos Sąjungos šalių piliečių darbu Lietuvoje labiausiai domėjosi ispanai – 56, italai – 47, Nyderlandų gyventojai – 35 bei portugalai – 25. Taip pat užsiregistravo 174 trečiųjų šalių gyventojai.

Tuo tarpu dalis į renginį kviestų lietuvių rado įvairių pasiteisinimų jame nedalyvauti: „Vieniems ieškoti darbo sutrukdė vyresnis amžius, kitiems – techninės sąlygos, jau suplanuotos veiklos ar net esą per ankstyvas renginio laikas. Nepaisant to, viską atperka gautos padėkos, giriančios šią iniciatyvą ir dėkojančios už rūpestį darbo neturinčiais asmenimis“, – pridūrė A. Peciukevičienė.

Renginys vyko gegužės 5 dieną, pasitelkiant Europos darbo dienų platformą. Joje nuo 11 iki 14 valandos buvo transliuojami pranešimai apie situaciją Lietuvos darbo rinkoje, finansines galimybes teikiančias Europos darbo mobilumo programas, socialinės apsaugos aspektus bei darbo perspektyvas Lietuvoje. Darbdaviai potencialiems darbuotojams pristatė jų įmones reprezentuojančią vaizdo medžiagą bei darbo pasiūlymus.

Į renginį iš viso užsiregistravo 39 įmonės. Jos pateikė 737 laisvas darbo vietas, į kurias pretendavo 287 asmenys. Apžvelgiant šios darbo mugės dalyvių profilį matyti, kad daugiausia įsitraukė jaunų 25–34 metų žmonių (312), šiek tiek mažiau 35–44 metų – 210, 45–54 metų – 113, iki 25-erių – 98, 55+ metų – 35. Didžioji dalis asmenų niekur nedirbo – 577, studijavo – 57, turėjo darbą, tačiau ieškojo naujų galimybių – 137. Pagal išsilavinimą dominavo bakalauro laipsnis – 325, magistrą turėjo 263 asmenys, profesinį išsilavinimą – 71.

„Nuotolinių darbo mugių organizavimo platforma yra naujas įrankis tiek darbdaviams, tiek darbo ieškantiems asmenims. Tai – antra mūsų organizuota virtuali darbo mugė, kuri suteikia galimybę užmegzti profesinius ryšius Lietuvos darbdaviams, darbo ieškantiems ar norintiems jį pakeisti asmenims. Matome, kad ši iniciatyva pasiteisina, todėl ateityje tokių renginių organizuosime daugiau”, – sakė A. Peciukevičienė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Aplinkosaugininkų vadovas aiškinsis situaciją dėl galimo mobingo

confident-noyce

Laisvų darbo vietų skaičius auga, tačiau darbuotojus tenka „medžioti“

confident-noyce

Panevėžio savivaldybė skatins darbdavius į darbą priimti nepilnamečius

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau