Respublikinės Panevėžio ligoninės intervenciniai kardiologai jau ne pirmą kartą atlieka unikalias gydymo procedūras pacientams, kenčiantiems užakus vainikinėms širdies arterijoms.
Šios procedūros metu kraujagyslės spindis, kurio neįmanoma praplėsti kitais gydymo metodais – gręžiamas lanksčiu deimantiniu grąžtu ir taip pasiekiama bei pragręžiama užsikimšusi kraujagyslės vieta.
Turi specialią įrangą
Tokia gydomoji procedūra vadinama vainikinių širdies arterijų rotabliacija, o kad tokia procedūra būtų įmanoma, Panevėžio ligoninė įsigijo specialią įrangą. Operaciją atlikę ligoninės intervenciniai kardiologai Tomas Vasylius ir Karolis Bumblauskas žinių ir patirties prieš trejus metus sėmėsi Austrijos sostinėje Vienoje.
Panaudojo deimantinį grąžtą
Panevėžio ligoninės gydytojas intervencinis kardiologas K. Bumblauskas pasakojo, kad 78 metų pacientas turėjo polipatologijų ir sirgo išemine širdies liga – viena iš kraujagyslių buvo labai užkalkėjusi.
„Ji buvo sukietėjusi lyg akmuo, o užsikimšusioje vietoje kraujotaka tebuvo apie 5 proc. Todėl buvo nuspręsta atlikti rotabliacijos procedūrą, kurios metu specialiu deimantiniu grąžtu pragręžėme kraujagyslę ir iki mikrono susmulkinome sąnašas. Kraujagyslė buvo išvalyta ir ją stentavome. Procedūra, truko apie 2 valandas ir praėjo sklandžiai. Pacientas gerai toleravo ją ir šiuo metu jaučiasi gerai – jau namuose“, – teigė kardiologas K. Bumblauskas ir sakė, kad rezultatu labai patenkinti.
Pašalina sąnašas
Ligoninės 2-ojo Kardiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas intervencinis kardiologas T. Vasylius pritarė kolegai ir sakė patenkintas rezultatu.
„Tokia procedūra kol kas yra vienintelė, kurios metu iš kraujagyslės galime pašalinti užkalkėjusias sąnašas, nes stentuojant ar praplečiant kraujagysles visos sąnašos yra prispaudžiamos prie kraujagyslių sienelių ir lieka viduje. Be je, ši procedūra susideda iš daugelio etapų ir užima nemažai laiko“, – aiškino medikas ir paaiškino, kaip pradeda vystytis aterosklerozė.
Sugrįžta atgal mažiau ligonių
„Aterosklerozė pradeda vystytis palyginus anksti ir jos vystymasis priklauso nuo gyvenimo būdo, nuo gretutinių ligų. Tačiau tobulėja ir intervencinė kardiologija – jei prieš 15 – 20 metų pas mus po stentavimo grįždavo apie 50 proc. pacientų pakartotinėms procedūroms, vėliau – 10-15 proc., tai šiuo metu, ypač atsiradus vaistiniams stentams, šis skaičius sumažėjo iki 2-3 proc.“, – džiaugėsi T. Vosylius gydomąja procedūra, kuri padeda išgelbėti ligonius.
Nereikia ieškoti pagalbos kitose ligoninėse
Pasak T. Vosyliaus, tokias procedūras gaunančių pacientų per metus būna iki dešimties.
„Galime šią paslaugą suteikti Panevėžyje. Kol mūsų ligoninė negalėjo atlikti tokių procedūrų, pacientai turėjo pagalbos ieškoti Vilniuje ar Kaune, ar ryžtis širdies kraujagyslių šuntavimo operacijai, arba gydytis vaistais. Turime žinoti, kad neatkūrus visavertės širdies kraujotakos, prastėja pacientų gyvenimo kokybė, išlieka aukšta komplikacijų rizika. Ši rotabliacijos procedūra, kurią atlikome kartu su kolega Karoliu, praėjo sėkmingai, dėl ko labai džiaugiamės“, – pasidžiaugė sėkminga operacija 2-ojo Kardiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas intervencinis kardiologas T. Vasylius.
