Už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nesilaikymą pernai Lietuvoje buvo skirta 895 tūkst. eurų baudų

AutoriuseltaFotofreepik.com

Pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pernai Lietuvoje iš viso buvo gauta daugiau nei 98,5 tūkst., o už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo pažeidimus paskirtų baudų bendra suma sudarė daugiau nei 895 tūkst. eurų.

Tokius duomenis paskelbė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), apibendrinusi praėjusių metų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos rezultatus.

Daugiausiai pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius (STR pranešimų) praėjusiais metais teikė mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos, jų pateiktų STR pranešimų skaičius sudarė daugiau nei 89,5 tūkst.

„Pastebimai išaugo virtualiųjų valiutų operatorių (VASP) aktyvumas teikiant STR pranešimus, kurių gauta beveik 1,5 karto daugiau – 6515 (2022 m. – 4094). Tačiau ne visi įpareigotieji subjektai teikia informaciją FNTT. Per praėjusius metus nė vieno STR pranešimo nepateikė advokatai, nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), asmenys, besiverčiantys kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų prekyba, tauriųjų metalų prekyba“, – duomenis vertina FNTT direktorius Rolandas Kiškis.

Taip pat pernai itin aktyviai STR pranešimus teikė azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės, tokių pranešimų skaičius šoktelėjo nuo 3 pranešimų 2022 m. iki 206 pranešimų 2023 m.

Tarnybai priskirta finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų priežiūros funkcija. Praėjusiais metais buvo atlikti 32 įpareigotųjų subjektų patikrinimai.

Per patikrinimus nustatytus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatytų nuostatų laikymosi trūkumus nagrinėjo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija.

Ši komisija per praėjusius metus išnagrinėjo 16 VASP veiklą vykdančių subjektų patikrinimų medžiagų. Dviem bendrovėms buvo skirti įspėjimai, 14-ai bendrovių buvo paskirtos poveikio priemonės – piniginės baudos nuo 2,7 tūkst. iki beveik 237 tūkst. eurų.

Iš viso kitiems įpareigotiesiems subjektams 2023 metais už pažeidimus paskirtų baudų bendra suma sudarė daugiau nei 895 tūkst. eurų, iš jų į valstybės biudžetą jau sumokėtų baudų suma – beveik 755 tūkst. eurų.

Palyginti su 2022 m., sustabdytų piniginių operacijų suma sumažėjo beveik tris kartus – sustabdyta daugiau nei 53,5 mln. eurų (2022 m. – daugiau nei 162 mln. eurų), iš jų daugiau nei 9 mln. eurų vėliau pritaikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tvarka (2022 m. – daugiau nei 8 mln. eurų). Toks mažėjimas gali būti sietinas su FNTT specialistų teikiamomis konsultacijomis.

„Analizuojant 2023 metais gautus STR pranešimus iš finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, pastebima tendencija, kad juridiniai bei fiziniai asmenys naudoja vis sudėtingesnes schemas, siekdami išvengti tarptautinių sankcijų arba sumažinti jų poveikį. Prognozuojama, kad panašios tendencijos bus stebimos ir šiais metais”, – teigia FNTT.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

V. Fiodorovas: Lietuvos bankas turi įdėti didesnį indelį į „fintech“ įmonių kontrolę ir priežiūrą

confident-noyce

FNTT atliekant tyrimą, J. Razma ragina nesieti M. Navickienės su jos sutuoktinio verslu

confident-noyce

Rusas bandė įvežti apie 18 tūkst. eurų vertės nedeklaruotų pinigų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau