25.9 C
Panevėžys
Šeštadienis, 13 rugpjūčio, 2022

Už mėlynių litrą – net iki 8 eurų: tokios kainos gali išsilaikyti iki pat derliaus pabaigos

AutoriusEdita Vežbickaitė (tv3.lt)Fotoerikas laužadis
Už mėlynių litrą – net iki 8 eurų: tokios kainos gali išsilaikyti iki pat derliaus pabaigos.

Lietinga vasara mažina mėlynių derlių, bet ne jų kainas. Nors mėlynių sezonas įsibėgėjo, uogų rinkėjai sako, kad mėlynės mažos ir jų nedaug, tad kaip ir sezono pradžioje, taip ir dabar bent jau Vilniaus turguose už litrą uogų pirkėjai priversti mokėti po 7 ar 8 eurus.

Tokios kainos esą gali išsilaikyti ir iki pat derliaus pabaigos. O sveikatos specialistai kiekvienam pataria mėlynių kasdien suvalgyti po dvi saujas. Ypač tiems, kurie turi virškinimo problemų ar nori stipresnių širdies ar galvos kraujagyslių.

Šalia prekybos centro turgelyje mėlynėmis prekiauja Ligita. Uogos surinktos Pabradės miškuose, kurie šiemet, kaip sako Ligita, uogų pašykštėjo. Tad ir surinkti – prireikia laiko.

„Visą dieną, nedaug, tik penkis litrus. Per visą dieną. – Tai ir lietūs lyja, vis tiek jų nėra? – Nėra, ne“, – sako Ligita.

Kainos dėl to – aukštos. Už litrą uogų Ligita prašo aštuonių eurų. Vos vienu euru pigiau už mėlynes iš Vilniaus rajono miškų pirkėjai moka Zojai.

„Pas mane po septynis, pigiau. – Kodėl? – Todėl, kad ten gal didesnė ten, pas mane kiek mažesnė trupučiuką. Nes tiek ir teturiu. Vakar lijo, tad ne kažin kiek galima buvo surinkti. Grybauti galima per lietų, bet uogytes rinkti nepatogu“, – kalba Zoja.

Už mėlynių litrą – net iki 8 eurų: tokios kainos gali išsilaikyti iki pat derliaus pabaigos.

Ir uogų nėra miškuose tiek, kiek norėtųsi. Arba nesąžiningi rinkėjai, kaip priduria Zoja, renka vadinamosiomis šukomis.

„O jeigu jau mašinelė renki, tai trys metus tikrai nebus tų mėlynių“, – tikina Zoja.

Be to, kaip pasiguodžia abi mėlynių rinkėjos, miškai kertami, tad dingsta ir uogavietės. Dėl visų šių priežasčių šiemet mažinti mėlynių kainų moterys neketina. Pigiau mėlynių galima rasti, pavyzdžiui, feiskbuke, uogas iš namų parduodantys žmonės už litrą prašo po penkis eurus. Nors uogos šiemet brangios, sveikatos specialistai pataria jų valgyti kasdien.

Mat mėlynė, pasak dietologų, vertingiausia lietuviška uoga. Tad kasdien ne daugiau nei saują ar dvi turime suvalgyti jų kiekvienas.

„Medžiagos, kurios užkerta kelią vėžiniams susirgimams. Širdies kraujagyslių ligų vystymuisi. Tai jeigu galvojam apie tą saują, tai galvojam ir vaikų amžiuje, ir paauglio, ir nėščiosios. Ir pagyvenusio, ir vyresnio amžiaus žmonų grupėse“, – tvirtina dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

Uogos stiprina tiek širdies, tiek galvos kraujagyslių tvirtumą. Valgant jas reguliariai, galima užkirsti kelią insultui ar infarktui. O dar, pasak dietologės, uogos sutvarko ir virškinimo sistemos bėdas. Jose gausu vitamino C, B grupės vitaminų. Gausu mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, geležies. Gausu antioksidantų. Ir ne tik uogas naudinga ragauti – dietologai pataria gerti ir mėlynių lapelių arbatą.

Už mėlynių litrą – net iki 8 eurų: tokios kainos gali išsilaikyti iki pat derliaus pabaigos.

„Džiovinta ir užpilta, ar nuoviras, ar arbata, panašų poveikį turi. Ypatingai virškinimo sistemą tvarkyti. Antioksidacinės, antikancirogeninės, jos neturi tokios stipraus poveikio, kaip pati uoga, bet manau, kad nepakenks du tris kartus per savaitę išgerti tokios arbatos“, – kalba J. Dobrovolskienė.

Ir labai svarbu uogų prisišaldyti, kad turėtume žiemai. Dar geriau – džiovintos mėlynės: kaip sako dietologė, tinkamai išdžiovinus, jose liks dar daugiau naudingų medžiagų. O lietuviškos mėlynės, kaip užtikrina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai – saugios.

Nei pernai, nei pirmą šių metų pusmetį neleistinų medžiagų mėlynėse tikrintojai nerado. Jeigu uogos ir susargdina ką tai tik dėl to, kad vartojame jas gerai nenuplovę.

„Mano patarimas vartotojams, kad nusipirkę jie visada nusiplautų produkciją. Ant paviršiaus gali būti mikroorganizmai sveikatai pavojingi, tiesiog po tekančiu vandeniu nusiplauti prieš vartojant“, – sako tarnybos atstovė Akvilė Sapronaitė.

Nuplauti reikia ir lapelius, jeigu parsinešame jų iš miško džiovinti arbatai.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Slyvų sezonas prasideda: kulinarijos technologė pasidalijo netikėtais jų panaudojimo būdais virtuvėje

confident-noyce

Ruošiame derliaus atsargas žiemai: šaldome lietuviškų sodų uogas – serbentus ir agrastus

confident-noyce

Panevėžio rajono ūkininko A. Narbuto ūkyje didžiausia vertybė – senelio ir anūko ryšys

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau