Utenos rajone rasta partizano A. Kraujelio-Siaubūno slėptuvė

AutoriusbnsFotoLGGRTC
A. Kraujelis-Siaubūnas.

Utenos rajone rastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).

Slėptuvė aptikta Papiškių kaime, buvusioje Pinkevičių sodyboje.

Anot pranešimo, iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 metais.

„Slėptuvė unikali ir dar dviem požymiais: jos sienos ne medinės, kaip įprasta, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė išliko nepakitusi“, – teigia LGGRTC.

Centro tvirtinimu, netradicinė buvo ir jos įrengimo darbų seka – pirmiausiai įrengta slėptuvė, o tik paskui ant jos sumūryta duonkepė krosnis ir įrengtas namas.

Dalį slėptuvės kagėbistai buvo aptikę 1965 metais, kai ten slėpėsi A. Kraujelis-Siaubūnas. Dėl jos unikalumo slėptuvės maketas naudotas kaip mokomoji priemonė KGB aukštojoje mokykloje Maskvoje.

Remiantis kagėbistų matavimais bei slėptuvės nuotraukomis iki šiol manyta, kad slėptuvė nebuvo įgilinta į žemę, o užėmė tik vadinamojo papečkio erdvę ir buvo sunaikinta. Atlikti archeologiniai tyrimai paneigė šią versiją – rasta į žemę įgilinta slėptuvė.

Tikėtina, kad šis atradimas taps pagrindiniu naujai kuriamo partizano Antano Kraujelio muziejaus eksponatu.

Slėptuvė buvo įrengta Antano Pinkevičiaus sodyboje, jis buvo vedęs A. Kraujelio žmonos Janinos seserį Oną. Tai buvo paskutinė šio partizano slėptuvė.

Pinkevičių namą yra įsigijęs Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondas. Jam pradėjus ruošti būsimo muziejaus projektą, fondo direktoriaus Viliaus Maslausko iniciatyva šį lapkritį sodyboje atlikti archeologiniai tyrimai.

A. Kraujelis-Siaubūnas į mišką kovoti prieš sovietų okupantus išėjo 1948 metais, partizanavo Aukštaitijoje.

1965 metų kovo 17 dieną KGB pareigūnams apsupus sodybą, kurioje jis slapstėsi, susišaudymo metu sužeistas partizanas nusišovė.

Šio partizano palaikų ieškota kelis dešimtmečius. 2019 metų birželį jie rasti sostinės Našlaičių kapinėse, kur taip pat anksčiau aptikti partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.

2019 metų spalį A. Kraujelis palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.

1997 metais po mirties jam pripažintas kario savanorio statusas, suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.

Jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu, dabar šis apdovanojimas vadinamas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

Partizanas po mirties taip pat apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. Tačiau pavienis partizaninis pasipriešinimas tęsėsi dar ilgus metus.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Specialistai žada tirti versiją dėl J. Lukšos palaikų Aukštųjų Šančių karių kapinėse

confident-noyce

Tyrimo centras: šiuo metu nėra galimybių rasti partizano Juozo Lukšos palaikų

confident-noyce

2021-ieji – partizano J. Lukšos-Daumanto ir V. Sladkevičiaus metai

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau