Kadaise Upytė garsėjo kaip linų kraštas. Dabar tuos senus laikus priemena tik vienintelis Lietuvoje Upytės linų muziejus, įkurtas Stultiškių vėjo malūne, bei Amatų centro pastangos senąją tradiciją išsaugoti panevėžiečių atminty. Sunykus linininkystės pramonei, retas yra matęs, kaip auga linai, dažnas nežino, kaip gimsta lininis audinys, juolab nėra bandęs austi.
Rugsėjo 11–13 dienomis Panevėžio rajone, Upytės seniūnijoje, jau penktus metus iš eilės vyksta Linų dienos. Tai unikalus tradicinis renginys, puoselėjantis lininkystės tradiciją, suburiantis šalies amatininkus, tautodailininkus, kulinarinio paveldo pateikėjus, tradicinius muzikantus. Tad visi, atvykę į šventę, galės susipažinti su visu lino gyvavimo keliu.
Penktadienį duris nemokamai atvėrė Linų muziejus Stultiškių kaime, lankytojai galėjo dalyvauti edukacinėje programoje „Linų kančios kelias“.
„Pasėjame lietuviškus pluoštinius linus ‚Dangius‘, kurie čia pas mus talkina edukacinėms programoms. Amatų centras puoselėja tekstilės amatą, norime visiems priminti linininkystės amatą. Į talką kviečiame kaimynus, visus norinčius svečius tiek stebėti linų rovimo veiksmą, tiek sudalyvauti patiems“, – į renginį kvietė Upytės tradicinių amatų centro vadovė Aušra Sidorovienė.
Šiandien, šeštadienį, Upytės tradicinių amatų centre, šurmuliuoja amatininkai, vyksta meistrystės pamokos, turgus, „Linarovio talka“. „Taip pat šeštadienį sodinsime šimtmečio ąžuoliuką. Tai vienas iš „Tautos šimtmečio ąžuoliukų“. Upytės amatų centras buvo įvertintas kaip amatų puoselėtojas, tad labai didžiuojamės gavę tokią dovaną. Ąžuoliukas yra Stelmužės palikuonis. Jį planuojama sodinti Amatų centro teritorijoje, prie atkurto kryžiaus“, – pasakojo A. Sidorovienė.
Sekmadienis – maldos už amatininkus diena. Šv. Mišios vyks Upytės Šv. Karolio Boromėjaus bažnyčioje.
Na, o be visų šių Linų dienų renginių ir edukacinių programų, ketvirtadienį, naujai atkurtame Dvaro sodybos svirne, buvo atvertos durys į naują parodą, kurioje eksponuojama etnografinė tekstilė. „Paroda yra iš pirmųjų Amatų centro eksponatų, kuriuos dovanoja Panevėžio krašto žmonės. Jie dovanoja savo mamų, močiučių patalynes, paklodes, medžiagas ir t. t.“, – sakė A. Sidorovienė.