Ūkininkų laukuose darbymetis – pasėliai purškiami nuo kenkėjų

Ūkininkų laukuose darbymetis – pasėliai purškiami nuo kenkėjų

Arneta MATUZEVIČIŪTĖ / Freepik.com nuotr.

Ūkininkų laukuose darbymetis – pasėliai purškiami nuo kenkėjų, ligų bei piktžolių.

„Kviečių patys pagrindiniai purškimai vien dėl grūdų stambumo, dėl grūdų kokybės vyksta. Reikia apsaugoti augalus nuo ligų: tiek vasarines, tiek žiemines kultūras. Siekiant gero, optimalaus derliaus, tai be fungicidų praktiškai neįmanoma išsiversti“, – pasakoja Smilgių apylinkėse ūkininkaujantis Donatas Tumas.

Kokio kiekio trąšų reikės, priklauso nuo paties produkto: kuo didesnis koncentratas, tuo preparato reikės mažiau.

BIC

„Vienas purškimas realiai kainuoja nuo 10 iki 15 eurų. Vien važiavimas. Tai norėdami sutaupyti važiavimus, ūkininkai deda ir trąšų, ir mikroelementų. Dedamas ir fungicidas. Jeigu matai, kad turi kažkokių problemų dėl vabalų, dedi insekticidą. Kaina gali gerokai išaugti“, – sako ūkininkas.

Vieno purškimo kaina gali pakilti ir iki 40 eurų. Laukus per sezoną reikėtų purkšti tris kartus.

Augant augalų apsaugos priemonių produktų paklausai, auga ir šešėlinė tokių priemonių prekyba. Nesertifikuoti platintojai juos siūlo sutaupyti norintiems ūkininkams.

„Augalų apsaugai galima naudoti tik registruotus augalų apsaugos produktus, tokius neregistruotus, falsifikuotus, augalininkystės tarnyba griežtai kontroliuoja. Tam atlieka tiek planines, tiek neplanines patikras“, – pabrėžia Augalininkystės tarnybos Panevėžio regioninio skyriaus vedėjas Vaidas Špokavičius.

Per 2019 metus Lietuvoje buvo nustatyti 52 nelegalūs tokie produktai, kurių bendras kiekis siekė daugiau nei 11 tonų.

„Kontroliuojame įvežamus produktus, bendradarbiaujame su muitinės pareigūnais, atliekame ir kitų produktų, kurie artimi augalų apsaugos produktų kodavimui patikras: ar tikrai neatsiveža į Lietuvą prisidengdami kitais produktais“, – sako V. Špokavičius.

Naudojamų preparatų planinės ir neplaninės patikros vykdomos tiek tiekimo, tiek naudojimo, tiek įvežimo grandinėse. Jos suintensyvėjo pastaraisiais 5 metais. Nors prie tokių preparatų prisideda nesertifikuotos trąšų platinimo įmonės, nustačius pažeidimus baudžiamas tik galutinis vartotojas – žemdirbys. Bauda siekia 60 eurų, bet mažinama perpus, jei pažeidimas – pirmas.

„Mes nežinome, kas pagamino tuos nelegalius produktus, kas juos išpilstė ir iš ko jie pagaminti. Nėra jokios rekomendacijos. Tokiu būdu gali būti apnuodijama gamta, pažeidžiami gyvūnai, gali apsinuodyti ir pats naudotojas, tiek pat nežinoma likutinė jo vertė bei poveikis gyvajai gamtai, vėliau produktus vartojantiems žmonėms“, – priduria V. Špokavičius.

Būna atvejų, kad panaudojus tokį produktą žūsta ir visas pasėlis, taigi ūkininkui taupant gali tekti sumokėti keliskart daugiau.

Falsifikuotos augalų apsaugos priemonės gali padaryti žalos ne tik ūkininkų pasėliams, bet ir visai maisto grandinei. Šiuo metu už tokių priemonių naudojimą baudžiami ūkininkai, tačiau Žemės ūkio ministerija Vyriausybei pateikė teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos atsakomybę turėtų prisiimti nelegalių trąšų platintojas.

AIK

Apollo

Tevyne

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.