11.1 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 20 birželio, 2024

Tyrimas: trečdalis šalies gyventojų valdo būstą, tačiau jo nėra apdraudę

AutoriusJPFotoFREEPIK.COM

Kas antras šalies gyventojas (52 proc.) nurodo nuosavybės teise valdantis namą, butą ar kotedžą ir yra pasirūpinęs jo draudimu. Tuo metu būstą valdantys, tačiau neturintys jo draudimo nurodo 31 proc. gyventojų, atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Kone kas šeštas gyventojas (17 proc.) nurodo neturintis jam priklausančio būsto, kurį galėtų drausti.

Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis, šio tyrimo rezultatai parodo vieną opią problemą, kurią dar labiau išryškino šių metų pradžioje fiksuoti dideli gaisrai sostinės Viršuliškių rajone, Panevėžyje ir kituose šalies miestuose.

„Tyrimo rezultatai patvirtina tai, ką jau ilgą laiką matome ir gyventojų elgsenoje – reikšminga šalies gyventojų dalis rizikuoja savo gerove, nes valdydami nekilnojamąjį turtą, kuriame dažniausia ir gyvena, nėra pasirūpinę jo draudimu. Tokios nelaimės, kaip sprogimas ir gaisras daugiabučiame name Viršuliškėse parodo, kad vienintelio turimo būsto suniokojimas gali reikšti kone viso gyvenimo metu užgyvento turto praradimą. Neabejotinai, šio turto savininkams tai yra didelė drama, kurios padarinius amortizuoti padeda būsto draudimo apsauga“, − sako A. Juodeikis.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, turintys savo pagrindinio būsto draudimą dažniau teigia vyresni nei 35 metų amžiaus, aukščiausio išsimokslinimo respondentai, gaunantys vidutines ir didesnes pajamas.

Tuo metu neturintys draudimo nurodo žemesnio išsimokslinimo, mažesnių ir vidutinių pajamų apklaustieji. Neturintys jiems priklausančio būsto dažniausiai nurodo 18-35 m. amžiaus atstovai, gyvenantys didmiesčiuose, rodo tyrimo duomenys.

„Kalbant apie būsto draudimą, svarbu išskirti, jog tai yra kompleksinė paslauga. Nors gyventojai dažniausiai stengiasi pasirūpinti pastatų draudimu, kuriuo apdraudžiamos sienos, lubos, grindys, inžinerinės sistemos, ne mažiau svarbu yra ir namų turto draudimas. Tai atskira būsto draudimo rūšis, kuria apdraudžiami visi būste esantys kilnojamieji daiktai, tokie kaip buitinė technika, baldai, rūbai, meno dirbiniai“, − komentuoja A. Juodeikis.

Pasak eksperto, aktuali yra ir trečioji būsto draudimo rūšis − civilinės atsakomybės draudimas, kuriuo draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, užliejimo vandeniu.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2023 m. iš viso buvo registruota 36 tūkst. būsto draudimo žalų – vidutiniškai apie 100 įvykių per vieną dieną. Bendra išmokų suma būsto žaloms kompensuoti siekė 31 mln. eurų arba apie 86 tūkst. eurų kasdien.

Daugiausiai nuostolių sukeliančios ir skaudžiausios žalos yra susijusios su gaisrų padariniais − jų praėjusiais metais buvo užfiksuota kone 1000. Didžiausia pernai dėl gaisro padarinių kompensuota suma siekė 160 tūkst. eurų, kai ugnis visiškai suniokojo individualų gyvenamąjį namą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

„Ober-Haus“: butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus augo 2,7 proc.

confident-noyce

Seimas uždraudė Rusiją remiančioms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose

confident-noyce

Apklausa: daugiau kaip pusė lietuvių šalyje pasigenda įperkamo būsto

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau