8.5 C
Panevėžys
Trečiadienis, 20 spalio, 2021

Tyrimas šokiruoja: telefoninių sukčių neatpažįsta kas antras lietuvis

AutoriusSAMANTA ILONYTĖFotoFREEPIK.COM, BNS

Vis daugiau mūsų gyvenimo persikeliant į internetinę erdvę, paskui mus seka ir nusikaltėliai. Pasitelkdami įvairius metodus nuotoliniai sukčiai kėsinasi ne tik į mūsų turtą, bet ir į asmens duomenis. Deja, apsigauti nesunku – šiandien sukčių siunčiamų žinučių ir skambučių neatpažįsta kas antras lietuvis, rodo naujausias Lietuvos gyventojų tyrimas.

Sukčių aukos – senjorai

„Dažnai gali net nesuprasti, kad tave apgavo nuotoliniai sukčiai. Žmonėms atrodo, kad vien nuorodos paspaudimas ar kontaktinių duomenų suvedimas negali pakenkti, tačiau tai – netiesa. Kuo daugiau informacijos žino sukčiai, tuo didesni šansai jiems pasiekti jūsų pinigus. Kiekvieno mūsų atsakomybė yra nesuteikti vagišiams šios „amunicijos“, – pasakojo Ramūnas Matonis, Lietuvos policijos atstovas komunikacijai.

„Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Gintas Butėnas pabrėžė, jog būtina išskirtinį dėmesį skirti senjorų švietimui apie telefoninius sukčius. Būtent jie dažniausiai ir patenka į apgaules. „Siekiame supažindinti žmones apie kibernetinėje erdvėje tykančius pavojus bei pristatyti konkrečius apsisaugojimo būdus. Išskirtinį dėmesį skiriame sunkiau pasiekiamiems senjorams, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Svarbu suprasti, kad stipriausias ginklas šiandien – mūsų pačių sąmoningumas, saugantis nuo nuotolinių sukčių“, – sakė jis.

Krišitškai įvertinti

Didžioji dalis apklaustųjų neatpažino būtent didžiausiais naujienų portalais apsimetusių sukčių. Nemažai žmonių lengviau apsigauna, jei jiems rašo žinomas, patikimas asmuo ar organizacija – sukčiai tuo naudojasi. „Įprastai žinutėse būna nuoroda, kurią siūloma paspausti: ten neva bus naujiena, sąskaita ar kita „deganti“ informacija. Paspaudus nuorodą patenkama į puslapį, kur prašoma įvesti duomenis ar slaptažodžius. Tokio prašymo tikslas – gauti prisijungimą prie jūsų elektroninės piniginės, įvairių paskyrų ar pavogti asmens duomenis“, – paaiškino G. Butėnas.

Policijos atstovas R. Matonis akcentavo, kad naudojantis koronaviruso situacija, kai žmonės dar jautresni, sukčiai gali apsimesti Pasaulio sveikatos organizacija, LR Vyriausybe, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir t. t.

„Nespauskite jokių trumposiomis žinutėmis gautų nuorodų. Taip pat svarbu niekada neatsakyti į žinutę, kurioje prašoma nurodyti PIN kodą, internetinės bankininkystės slaptažodį ar bet kuriuos kitus privačius duomenis. Valstybinės institucijos, bankai, sveikatos priežiūros įstaigos niekada nesikreips su prašymu SMS žinute, el. paštu atskleisti asmeninę informaciją. Svarbiausia – nuolatos būti atidiems, neskubėti, skirti laiko kritiškai įvertinti gautą informaciją“, – įspėjo R. Matonis.

R. Matonis.

Praleisti skambučiai – spąstai

Radote praleistą skambutį iš telefono numerio su nepažįstamu šalies kodu? Šioje šalyje nesate buvę ir neturite artimųjų? Tikėtina, jog jus ir čia atakuoja sukčiai, tik ir laukiantys, kol perskambinsite.

„Bitės“ technologijų direktoriaus teigimu, „ši sukčiavimo rūšis – vienas populiariausių sukčiavimo būdų pasaulyje. Tai labai trumpi skambučiai, paprastai iš gana egzotiškų užsienio valstybių. Sukčiai tikisi, kad radęs praleistą skambutį žmogus perskambins, o tada bus nukreiptas brangaus apmokėjimo numeriu. Paprastai viena laukimo minutė būna itin brangi, kartais vien sujungimas kainuoja 17 eurų“, – tikino „Bitės“ atstovas.

Radę nežinomo numerio iš užsienio skambutį, perskambintų tik 3 proc. apklaustųjų, rodo tyrimo duomenys. Kadangi Lietuvoje telefono ryšiui naudojama daugiau kaip pusketvirto milijono SIM kortelių, gaunasi, kad net 100 tūkst. lietuvių gali nukentėti nuo tokių sukčių.

„Atminkite, kad tarptautinis Lietuvos skambučių kodas, visada rodomas telefono numerio pradžioje, yra +370. Jei skambina iš užsienio, geriau neatsiliepkite ir neperskambinkite, kol nesate tikri, kas skambina“, – ragino R. Matonis.

Panevėžyje ir rajone šiemet užfiksuoti 42 sukčiavimo atvejai. Tiesa, šie skaičiai nėra vien tik telefoninių sukčių duomenys. Čia įskaičiuoti ir kiti sukčiavimo atvejai pagal LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnį.


1 komentarai

samsonas 2021-10-09 14:54 at 14:54

Visi išmanūs telefonai turi nepažistamų numerių blokavimo galimybę. Dar geriau neasiliepti į nepažistamus numerius. Ir nereikia panikuoti, kad kažkas mirs ir negalės paskambinti…

Atsakyti

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Iš įmonės sukčiai išviliojo 10,3 tūkst. eurų, dvi moterys prarado 6 tūkst. eurų

confident-noyce

Iš gyventojų sąskaitų pasisavinta 14,6 tūkst. eurų

confident-noyce

Vilniuje įsikūrusi įmonė sukčiams atidavė bemaž 20 tūkst. eurų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau