Tyrimas: nepaisant pandemijos, 7 iš 10 kompanijų planuoja didinti atlygius

AutoriusJPFotoDELFI

Nors verslas vis dar jaučia neigiamą koronaviruso įtaką, susirūpinimo dėl pandemijos lygis Lietuvoje mažėja – net 9 kompanijos iš 10 nemažina etatų, beveik 50 proc. darbdavių didina personalo valdymui skirtą biudžetą, o atlygio augimas išlieka stabilus, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Salary Survey“ sausio mėnesio duomenys. Nepaisant to, didžioji dalis įmonių pastebi suprastėjusią darbuotojų emocinę būklę, aptrupėjusius komandinius ryšius, sunkumus atskiriant darbą ir laisvalaikį, bei mano pandemijos įtakos nebejausiantys tik 2022 metų pradžioje.

Jaudinasi mažiau

Ketvirtasis „Baltic Salary Survey“ karantino poveikio įmonėms tyrimas parodė, jog susirūpinimo dėl esamos situacijos lygis Lietuvoje stabilizuojasi, nepaisant gerokai prastesnės pandeminės situacijos nei vasarą. Lyginant su pirmuoju karantinu, žmonių susirūpinimas beveik vienu balu žemesnis ir siekia tik 3,5 balo iš 5.

„Kaip ir praėjusių tyrimų metu, taip ir šiemet šis rodiklis dar žemesnis kaimyninėje Latvijoje – siekia tik 3 balus iš 5. Manėme, jog tą galėjo lemti geresnė situacija šalyje ar didesnis verslo atsparumas, tačiau vis aiškiau pastebime, jog tokiai kaimynų reakcijai daugiausia įtakos vis tik turi mentaliteto skirtumai – latviai į krizines situacijas tiesiog reaguoja ramiau“, – pasakoja Povilas Blusius, „Baltic Salary Survey“ konsultantas.

Beveik trečdalio Lietuvos įmonių situacija antrosios pandemijos bangos metu blogėjo, tačiau net 6 kompanijos iš 10 pastebi, kad poveikis dažniausiai buvo minimalus. 57 proc. įmonių situacija išliko stabili, o 15 proc. netgi gerėjo.

„Poveikio išraiška dažniausiai yra sumažėjęs arba padidėjęs projektų, užsakymų ar pardavimų kiekis. Bet kai kurios kompanijos teigia patyrusios sunkumų dėl sutrikimų tiekimo grandinėje, gyvo kontakto su klientais trūkumo, prailgėjusių atsiskaitymo terminių ir kitų priežasčių. Be finansinio nestabilumo, sudėtingiausiais iššūkiais verslui išlieka vidinė komunikacija, naujų darbuotojų įdarbinimas ir priėmimas į komandą nuotoliniu būdu, lyderystės stoka“, – pasakoja P. Blusius.

Apžvelgdamos ateities perspektyvas, daugiausia įmonių (41 proc.)  situaciją vertina pesimistiškiausiai – mano jog stiprų pandemijos poveikį jaus mažiausiai iki 2022 metų.

Atlygio augimas išlieka stabilus

Dar praeitų metų rugsėjo mėnesį publikuotas kasmetinis „Baltic Salary Survey“ atlygio tyrimas pateikė prognozę 2021 metams – spėta, jog stebėsime vidutinį 4,1 proc. atlyginimų augimą. Tiek praeitų metų tyrimai, tiek šių metų faktiniai biudžetų pokyčiai patvirtina teigiamus pokyčius.

„Tokia prognozė pandemijos kontekste galėjo pasirodyti per daug optimistiška – pavyzdžiui, Lietuvos Bankas pavasarį 2020-iesiems prognozavo net iki 7 proc. atlyginimų susitraukimą. Vis tik tikrojo bazinio darbo užmokesčio augimas pernai siekė apie 4,4 procento“, – pasakoja P. Blusius.

7 iš 10 kompanijų atlygius darbuotojams planuoja didinti ir šiemet – vidutinis atlygio pokytis yra 5 proc., o mediana – 4 procentai, įtraukiant atsakymus tų organizacijų, kurios biudžetą mažino, didino ar nekeitė.

„Daugiausiai atlyginimai auga IT, farmacijos, finansų sektoriuose, mažiausiai – gamybos ir transporto srityse. Kaip ir pirmosios pandemijos bangos metu, populiariausiomis atlygių valdymo priemonėmis išlieka atlyginimų įšaldymas ir iškeltų tikslų koregavimas arba jų matavimo atidėjimas“, – sako P. Blusius.

93 proc. organizacijų antrosios bangos metu nemažino etatų, tačiau kelios jų pripažino, jog didelė dalis jų darbuotojų yra prastovose. Kitoms vis tik gali tekti mažinti darbuotojų skaičių, jeigu situacija tęsis iki 2021 m. birželio mėnesio ar ilgiau.

„Dėl antrosios pandemijos sukeltų priežasčių 6 proc. įmonių jau atleido dalį darbuotojų – tai nemažas procentas. Bet tuo pat metu mažėja savanoriška darbuotojų kaita. Šią tendenciją pastebėjome jau praėjusiais metais – panašu, kad nestabiliais laikais savo pastovią darbo vietą darbuotojai yra linkę vertinti labiau ir rečiau ryžtasi permainoms“, – pasakoja P. Blusius.

Prastėja darbuotojų emocinė būklė

Tamsusis metų laikas kasmet daro įtaką gyventojų nuotaikoms, o psichologai dar pavasarį akcentavo neigiamus ilgesnės izoliacijos poveikius žmonėms. Nors 21 proc. darbdavių aktyviai nestebi personalo emocinės būklės, panaši dalis teigė gyvenanti blogėjančiomis nuotaikomis, ir tik 3 proc., atvirkščiai – gerėjančiomis.

„Negana to net 77 proc. įmonių jaučia susilpnėjusį komandinį ryšį. Galima spėti, jog komandos narius atitolina gyvo bendravimo trūkumas, tačiau susibūrimus biure gali pakeisti nuotoliniai susitikimai. Vis tik komandose dažnai pastebimas „Zoom fatigue“ reiškinys – taip vadinamas išsekimas nuo pernelyg dažnų ar ilgų vaizdo skambučių. Jo pavadinimas kilo nuo bene populiariausios pokalbių programėlės „Zoom“ vardo“, – pasakoja P. Blusius.

Prastą darbuotojų emocinę būklę skatina ir ilgesnės darbo valandos. Tyrimo duomenimis, ne darbo valandomis dirbama daugiau nei įprastai – tą pastebėjo net 40 proc. įmonių. Dar trečdalis situacijos neseka ir darbo bei laisvalaikio santykio pokyčio pakomentuoti negali – bet tas taip pat rodo išblankusią ribą tarp šių gyvenimo sričių. P. Blusius prideda, jog nepaisant ilgesnio prie ekrano praleidžiamo laiko, dirbama taip pat arba net mažiau efektyviai.

Pasiruošti padėjo pirmoji banga

Tyrimas atskleidė, jog absoliučiai daugumai (92 proc.) kompanijų pirmosios bangos patirtys padėjo lengviau išgyventi antrąją.

„Prasidėjus antrajam karantinui dauguma jau turėjo numatytus krizių valdymo planus, įdiegtus IT sprendimus procesų valdymui ir komunikacijai, iš anksto pasirūpino darbuotojų priemonėmis darbui iš namų. Skirtingai nei pirmojo karantino metu, dalis įmonių šį kartą jau turėjo galimybes atlikti darbuotojų COVID-19 ir taip iš anksto užkirsti kelią viruso plitimui komandose“, – sako P. Blusius.

Pandemija taip pat pastūmėjo skaitmenizacijos procesus – administracijos, personalo valdymo ir įmonės valdybos pozicijos bei susiję procesai buvo skaitmenizuoti didžiausioje dalyje įmonių. Tai buvo atlikta diegiant dokumentų valdymo ir kitas specialias sistemas, automatizuojančias pasikartojančius procesus.

P. Blusius teigia, jog sunkiausiai transformuoti sekėsi gamybos ir transportavimo, taip pat pardavimus verslo klientams, personalo valdymą: „Šios tendencijos priežastys pakankamai paprastos – dalis pozicijų reikalauja darbuotojų būti šalia darbo įrangos, o kitoms labai svarbus gyvas kontaktas, tad šių profesijų atstovams nuotolinis darbas – sunkiai įmanomas.“

Peržiūri papildomas naudas

Beveik pusės kompanijų (49 proc.) personalo valdymo biudžetas šiemet didesnis nei pernai – bendrieji biudžetai vidutiniškai auga 4 proc. ir svyruoja nuo 16 proc. susitraukimo ir 11 proc. augimo.

„Daugiausia didinančių biudžetus buvo IT, statybų ir nekilnojamo turto, finansų srityse, mažinančių – HORECA, mažmenos ir viešajame sektoriuose. Daugiausiai karpomos kelionių, renginių, biuro išlaidos. Be to, daugėja svarstančių apie visišką perėjimą prie darbo iš namų ir dėl to planuojančių atsisakyti biuro nuomos“, – sako P. Blusius.

Pasak eksperto, standartinis papildomų naudų krepšelis nėra optimalus darbui iš namų, tad šioje srityje neišvengta bent minimalių pakeitimų. Mokymus, darbo vietos įrengimą, psichologo pagalbą bei sveikatos draudimus prie papildomų naudų krepšelio prisidėjo arba jų spektrą išplėtė daugiausia įmonių. Tuo tarpu dažniausiai mažinama arba visiškai atsisakoma gerovės (angl. well-being) ir su transportu susijusių naudų.

„Net 58 proc. kompanijų kaip papildomą vertę matytų darbuotojų vakcinavimą, 34 proc. dėl to neturi aiškios nuomonės. Maždaug 1 kompanija iš 10 apie tai iš viso negalvoja“, – pasakoja P. Blusius.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Lietuvos žvalgyba: pandemija naudojasi sąmokslo teorijų skleidėjai, Kremliaus propaganda

confident-noyce

PSO: pasaulis šiemet koronaviruso dar neįveiks

confident-noyce

Pandemijos iššūkis augintiniams – kas laukia keturkojų šeimininkams vėl išėjus į darbus?

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau