Tyrimas: į ką, pritrūkę pinigų, lietuviai kreipiasi pirmiausiai

AutoriusJPFotoDELFI

Prireikus lėšų beveik pusė šalies gyventojų (44 proc.) pirmiausia apsvarstytų galimybę skolintis iš savo banko, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Trečdalis respondentų būtų linkę pasitelkti artimųjų finansinę pagalbą.

„Tyrimas atskleidė, kad dėl didesnių sumų brangesniems pirkiniams ar buities pagerinimui gyventojai renkasi kreiptis į finansines institucijas. Tai rodo, kad lietuviai, pagal savo finansų valdymo pasirinkimus ir elgseną, vis labiau orientuojasi į šalis, turinčias ilgametes patikimai funkcionuojančių finansų rinkų tradicijas“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Remiantis tyrimo rezultatais, kitą banką nei tą, kurio paslaugomis naudojasi, paskolai pasitelktų 4 proc. respondentų. Dėl paskolos į kitą finansavimą suteikiančią kompaniją, kuri nėra bankas, kreiptųsi 3 proc. apklausos dalyvių.

Kaip rodo praktika, artimųjų finansinė pagalba dažniau pasitelkiama tuomet, kai reikalinga mažesnė iki 300 eurų suma. Tuo metu dėl didesnių sumų gyventojai yra linkę kreiptis į finansines institucijas.

Kokiam tikslui skolinasi?

„Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad gyventojai vartojimo paskolą dažniausiai linkę apsvarstyti tuomet, kai nori įsigyti didesnį pirkinį, pavyzdžiui, buitinės technikos, elektronikos ar automobilį. Be to, tokia paskola tampa aktuali ir tada, kai patiriamos netikėtos išlaidos. Abiem šiais atvejais į banką paskolos kreiptųsi po 29 proc. gyventojų“, − komentuoja T. Pulikas.

Pasak jo, rečiau apie skolinimąsi galvojama tada, kai atsiranda asmeninių ar šeimos narių švietimo ir edukacinių poreikių (13 proc.).

Mažiausiai skolintis gyventojai linkę kelionėms, šeimos šventėms ir laisvalaikiui bei pomėgiams – tam galimybę imti paskolą svarstytų gyventojų dalis, kuri bendrai sudaro 16 proc.

Kredito kortelių galimybių išnaudoti nelinkę

Remiantis tyrimo rezultatais, kredito kortelę, kaip skolinimosi iš banko ar pirkinių draudimo būdą, linkusi išnaudoti ganėtinai nedidelė gyventojų dalis. Besinaudojantys kredito kortelėmis nurodo 22 proc. gyventojų, dar 9 proc. sako tokią kortelę turintys, tačiau jos nenaudojantys.

„Nors kredito kortelė gali būti viena iš išeičių netikėtai prisireikus smulkesnių sumų, jos galimybes lietuviai linkę išnaudoti gerokai mažiau, palyginus su kitų Vakarų Europos ar Skandinavijos šalių gyventojais“, − pastebi „Swedbank“ atstovas.

Pasaulio banko duomenimis, tokiose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ar Norvegija, kredito korteles turi 65–70 proc. gyventojų.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Lietuvos bankas: per metus padirbtų eurų sumažėjo daugiau nei perpus

confident-noyce

Santaupas juodai dienai tebelaikome „kojinėse“: ką lietuviai žino apie taupymą?

confident-noyce

Šilutės rajone pašto dėžutėje vyras teigia radęs padirbtų eurų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau