6.3 C
Panevėžys
Penktadienis, 23 vasario, 2024

Tyrimas: daugiau kaip pusė gyventojų per akcijas įsigytų daiktų nenaudoja arba panaudoja vos kartą

AutoriuseltaFotodelfi

Daugiau nei pusė gyventojų per išpardavimus įsigytų daiktų nenaudoja visai arba panaudoja vos kartą ar kelis. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

„Kainų akcijos ir viliojančios išpardavimų reklamos, tokios, kaip „Juodojo penktadienio“, paveikia dažną. Ypač dabar, kai šis penktadienis tapo kone mėnesio trukmės pirkimų skatinimo karštine. Tyrimas rodo, kad per išpardavimus apsiperka beveik pusė šalies gyventojų – 47 proc. Deja, gan dažnas progą sutaupyti paverčia proga išleisti pinigus veltui, nes dalis per išpardavimus įsigytų daiktų lieka nenaudojami“, – sakė „Swedbank” Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Apklausos duomenimis, 39 proc. gyventojų per išpardavimus įsigytus daiktus panaudoja vos kartą ar kelis, 15 proc. daiktų nepanaudoja visai. Daiktus visuomet panaudojantys nurodo 44 proc. respondentų.

Dažniau įsigytų daiktų visiškai nepanaudojančios sako moterys (19 proc.) nei vyrai (10 proc.). Tačiau tarp respondentų, kurie teigia, kad yra įsigiję vos kartą ar kelis panaudotų daiktų, šis skirtumas tarp lyčių beveik išnyksta – tokių daiktų yra įsigiję 38 proc. vyrų ir 40 proc. moterų.

Daugėja perkančių spontaniškai

„Kaip rodo tyrimas, šįmet, palyginti su 2022 m., per išpardavimus perkančių spontaniškai gyventojų skaičius ūgtelėjo 4 proc. punktais ir sudaro 20 proc. Panašia dalimi (3 proc. punktais) mažėjo teigiančių, kad suplanuoja bent dalį pirkinių (20 proc.). Taigi, panašu, kad slopstant infliacijai gyventojai labiau atsipalaiduoja, mažėja jų nerimas, o tai atsispindi jų finansinėje elgsenoje apsiperkant“, – komentavo J. Bagdanavičiūtė.

Tik 7 proc. apklaustųjų nurodo, kad suplanuoja visus išpardavimų ir akcijų pirkinius. Tuo metu 47 proc. respondentų nurodo per išpardavimus apskritai neperkantys ir daiktus įsigyjantys tada, kai jų reikia. Tiesa, tokių gyventojų kiekis šįmet šiek tiek sumažėjo – prieš metus sakančių, kad neperka per išpardavimus dalis sudarė 51 proc.

„Naudos iš akcijų ir išpardavimų galime turėti tik vienu atveju – jei už mažesnę kainą perkame tai, ko mums iš tiesų reikia ir ką tikrai panaudosime. Kitu atveju kenkiame ne tik savo finansams, bet ir gamtai. Masiniai išpardavimai lemia didesnes anglies dvideginio emisijas bei atliekų kiekį. Ypač, jei įsigytų daiktų pakuočių tinkamai nerūšiuojame“, – sakė „Swedbank” Finansų instituto ekspertė.

Dvi svarbiausios apsipirkimo sąlygos

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto ekspertės, norint išvengti finansinių nuostolių ir žalos gamtai, būtina atsakingai pažvelgti į pirkinių planavimą ir pirkimą internetu saugantis sukčių.

„Prieš pasiduodant pagundai pirkti akcijų prekes, pirmiausia reikėtų pažvelgti į savo namų ūkio biudžetą – kiek atėmus būtinąsias mėnesio išlaidas mes apskritai galime išleisti kitiems daiktams. Tikrai nesinorėtų, kad po malonaus apsipirkimo mūsų lauktų kitokios juodos dienos – laikotarpis su per mažu sąskaitos likučiu iki kito atlyginimo. Na, o tuomet – susidaryti reikalingų prekių sąrašą ir nepamesti galvos bei jo laikytis“, – pažymėjo J. Bagdanavičiūtė.

Tačiau finansinių nuostolių gali atnešti ir neatidus apsipirkimas internetu. Masinių išpardavimų metu suaktyvėja fiktyvias interneto parduotuves kuriantys sukčiai. Į tokias parduotuves pirkėjus sukčiai vilioja itin didelėmis nuolaidomis žinomų prekės ženklų gaminiams, paprastai – iš reklamos skelbimų socialiniuose tinkluose.

„Siekiant apsisaugoti nuo tokios sukčiavimo schemos, patartina vengti kainų nuolaidų pasiūlymų, kurie atrodo tiesiog per gerai, kad būtų tikri bei pirkti žinomose internetinėse parduotuvėse. Na, o užsukus į mažiau žinomą, patikrinti, ar joje nurodomas bendrovės adresas ir kontaktai, paieškoti kitų pirkėjų atsiliepimų internete“, – sakė J. Bagdanavičiūtė.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2023 m. spalio mėn. pabaigoje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1011 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18–75 metų amžiaus gyventojų nuomones ir vertinimus.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Policija skyrė baudas čiuožimo čempionato savanorei ir organizatoriui

confident-noyce

Prekių ir paslaugų kainos sausį padidėjo 0,3 proc.

confident-noyce

Prokuratūra atnaujino 2022 metais nutrauktą tyrimą dėl Š. Stepukonio

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau