Tyrimas atskleidė pandemijos metu išryškėjusį svarbų jaunimo bruožą

AutoriusJPFotoFREEPIK.COM

Liepos mėnesį atlikta gyventojų nuomonės apklausa atskleidė karantino metu išryškėjusius socialinio jautrumo skirtumus tarp kartų. Tyrimo rezultatai rodo, kad jaunoji karta yra labiau empatiška ir visuomenės sukrėtimų metu dažniau linkusi padėti socialiai pažeidžiamoms grupėms: senjorams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, socialinių būstų gyventojams.

Į klausimą, ar po karantino pasikeitė jūsų požiūris į socialinę atskirtį patiriančius asmenis, 24 proc. respondentų atsakė teigiamai. Tarp pastarųjų daugiausiai 18–35 metų gyventojai. Psichologės Grytės Ruzgės teigimu, tai, kad pavojaus akivaizdoje jaunoji karta pasirodė socialiai jautresnė, leidžia sakyti, jog visuomenė po truputį laisvėja nuo vyraujančių stigmų, negatyvių vertinimų, kitoniškumo baimės.

„Jaunuolių požiūris į žmogų yra kitoks nei vyresniosios kartos, išgyvenusios karus, priespaudą ir kitus skaudžius įvykius, kurie ne vienam sukėlė daug neišgydytų emocinių traumų. Galimas tokių vidinių krizių rezultatas – žmogus patenka į kovinę būseną ir ieško aplink save priešų. Tuo tarpu jaunimas, užaugęs laisvoje valstybėje, geba labiau jausti empatiją ir yra tolerantiškesnis“, – komentuoja G. Ruzgė.

Privačia veikla jau 6 metus užsiimanti psichologė aktyviai domisi žmogaus teisėmis ir pažeidžiamų grupių priėmimu visuomenėje. Ji pabrėžia, kad jauno žmogaus gebėjimas bendrauti su kitais, suprasti ir užjausti labai priklauso ir nuo aplinkos, kurioje jis gyvena. „Kad ir ką sakytume apie „sovietmečio kartą“, būtent ji yra dirva, kurioje jaunimas semiasi savo vertybinio pagrindo“, – sako psichologė.

Pasak G. Ruzgės, galimos didesnio jaunimo socialinio jautrumo priežastys – daugiau dėmesio vaiko emocijoms tiek iš tėvų, tiek iš mokytojų pusės. „Tėvai turi daugiau informacijos apie vaikų vystymąsi, galimybių tobulinti savo tėvystės įgūdžius, todėl yra atidesni vaiko emociniam pasauliui. Matome ir gerus pavyzdžius, kurių prieš 50 metų nebuvo, kai, tarkime, neįgalūs žmonės sėkmingai integruojasi į įvairias visuomenines veiklas, socialiniai būstai įkuriami daugiabučiuose.“

Tai, kad dėl didėjančio socialinio jautrumo pasireiškia aktyvesnis jaunimo noras prisidėti prie įvairių savanoriškų veiklų, skirtų padėti socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms, pritaria ir Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė. Ji pastebi, kad jaunimo iniciatyvumas dalyvaujant savanorystės veiklose stipriai išaugo karantino metu.

„Į savanorišką veiklą „Maisto banke“ aktyviau įsitraukia jauni žmonės, nes jie jau suvokia savanorystės reikšmę. Karantino metu daugelį jaunų žmonių padėti paskatino bendras visuomenės susitelkimas – aktyviai kūrėsi įvairios iniciatyvos, pavyzdžiui, „Stiprūs kartu“, kurios dėka daug jaunų žmonių papildė ir mūsų organizacijos gretas. Kiti kryptingai ieškojo savanoriavimo vietų, kurios kovotų su maisto švaistymu ar padėtų skurstantiesiems“, – dalijasi mintimis M. Petronytė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Lietuvos žvalgyba: pandemija naudojasi sąmokslo teorijų skleidėjai, Kremliaus propaganda

confident-noyce

PSO: pasaulis šiemet koronaviruso dar neįveiks

confident-noyce

Pandemijos iššūkis augintiniams – kas laukia keturkojų šeimininkams vėl išėjus į darbus?

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau