Tyrimas atskleidė, ar Lietuvos paaugliai žino apie klimato kaitą ir linkę tausoti...

Tyrimas atskleidė, ar Lietuvos paaugliai žino apie klimato kaitą ir linkę tausoti aplinką

JP/ BNS nuotr.

Apie klimato kaitą kalbama daug, gaisras Alytuje ir „Grigeo“ nuotekų skandalas Klaipėdoje atskleidė, kad didelį dėmesį svarbu skirti ir psichologiniam žmonių elgesio aspektui – aiškintis jų požiūrį į ekologiją, klimato kaitą, siekti suprasti jų draugiškus ar jai kenkiančius aplinkai elgesio motyvus.

Mykolo Romerio universiteto aplinkos psichologijos tyrimų centro tyrėjai, vadovaujami profesorės Ritos Žukauskienės, jau keletą metų tyrinėja žmonių aplinkai draugiško elgesio motyvus ir priežastis. Šiemet buvo atliktas ir Lietuvos paauglių tyrimas siekiant išsiaiškinti jų požiūrį į klimato kaitą ir ekologiškumą.

Kodėl paaugliai?

BIC

Pasak profesorės Ritos Žukauskienės, būtent paaugliai kaip tik šiuo gyvenimo tarpsniu ieško tapatumo, dėlioja ir grynina savo moralines vertybes, susidaro asmeninio elgesio normas, formuoja savo įsitikinimus. „Nuo dabartinių paauglių priklausys, kokie sprendimai dėl klimato kaitos bus priimami jau netolimoje ateityje“, – įsitikinusi R. Žukauskienė. – Be to, apklausti paauglius pasirinkome darydami prielaidą, kad būtent paauglystė yra tas amžiaus tarpsnis, kuriame ne tik išryškėja gamtai draugiškas sąmoningas elgesys, bet jis ir gali būti formuojamas, kadangi paaugliai jau patys gali pasirinkti arba nepasirinkti įvairias aplinkai draugiškas elgesio formas“.

Šias raidos tendencijas patvirtina ir šiuo metu visame pasaulyje ypač aktyvūs dėl klimato kaitos protestai, į kuriuos įsitraukę būtent paaugliško amžiaus jaunuoliai, o žymiausiu tokių protestų veidu yra paauglė iš Švedijos Greta Thunberg.

Apie  klimato kaitos problemas supranta

Lietuvoje tyrėjai apklausė daugiau kaip pusė tūkstančio 13-17 metų amžiaus Lietuvos paauglių. Apklausos duomenys nuteikia optimistiškai – net 97,6 proc. paauglių sutinka, kad vyksta klimato kaita. Tik7,7 proc. iš jų mano, kad klimato kaita vyksta tik dėl natūralių procesų, o 12,2 proc. – kad tik dėl žmonių veiklos. Trečdalis paauglių (29,3 proc.) galvoja, kad klimato kaita vyksta daugiausiai dėl žmonių veiklos, nors prisideda ir gamtos procesai, beveik trečdalis (26,4 proc.) – kad klimato kaitą vienodai lemia gamtos ir žmonių veikla kiek mažiau (22 proc.) – kad klimato kaita daugiausiai vyksta dėl gamtos procesų, bet prisideda ir žmonių veikla. Profesorė pabrėžė, kad apklausti jaunuoliai pakankamai gerai susipažinę su klimato kaitos situacija ir problemos– tik nedidelė paauglių dalis (vos 0,6 proc.) galvoja, kad klimato kaita nevyksta apskritai, o tik 1,8 proc. apklaustųjų nurodė neturintys žinių, kodėl vyksta klimato kaita. „Ši apklausa atskleidė, kad Lietuvos paaugliai turi žinių apie pasaulyje vykstančią klimato kaitą, supranta, kad tai žmogaus žalingos veiklos pasekmė, o ne natūralūs procesai, ir tai nuteikia gana optimistiškai“, – sako R. Žukauskienė.

Pasak profesorės, kitas svarbus aspektas – kiek pats paauglys mano, ar yra gamtai draugiškas žmogus. Beveik pusė (48,1 proc.) paauglių sutinka, kad nekenkti aplinkai yra viena esminių jų gyvenimo nuostatų, daugiau nei pusė paauglių mano, kad jie yra aplinkai nekenkiantys bei tausojantys aplinką (60,3 proc.).

Tyrėjai taip pat siekė išsiaiškinti, ar žinios apie klimato kaitą atsispindi ir konkrečiuose paauglių veiksmuose. Pasak tyrėjų, apklausos rezultatai rodo, kad paaugliai domisi, kaip gali išsaugoti gamtą (54,9 proc.) ir atitinkamai elgiasi: priduoda plastiko butelius į supirkimo punktą (79,1 proc.), apsipirkimo metu naudoja daugkartinius maišelius sveriamiems produktams (37,8 proc.) bei savo daugkartinį pirkinių krepšį (51,8 proc.), o 63,1 proc. paauglių rūšiuoja nesuperkamą plastiką. Dauguma apklaustųjų paauglių (84,7 proc.) mano, kad daugkartinių pirkinių krepšių naudojimas saugo aplinką, o 85 proc. – kad nepridavus plastiko butelių į supirkimo punktą aplinkos problemos didėja, 83 proc. – kad nesuperkamo plastiko rūšiavimas mažina aplinkos problemas.

Labiausiai tarp paauglių paplitęs vienkartinių plastiko pakuočių naudojimas

Vis dėl to tyrimas rodo, kad tarp paauglių paplitęs žalingas aplinkai elgesys susijęs su plastikinėmis pakuotėmis. Net pusę (50 proc.) apklaustųjų prisipažino perkantys karštus gėrimus vienkartiniuose puodeliuose, o beveik 70 proc. – geriamą vandenį buteliuose.

„Tokio elgesio priežastis galima sieti su mada, įpročiu, priimtinu tarp bendraamžių elgesiu“, – pastebi R. Žukauskienė. Tiesa, naudoti geriamą vandenį plastikiniuose buteliuose, o ne iš daugkartinių gertuvių, paaugliai gali nuspręsti ir abejodami geriamo vandens kokybe. Vis dėlto apklausos rezultatai rodo, kad daugumai paauglių (76,6 proc.) kokybiškas geriamas vanduo yra lengvai prieinamas, vadinasi, didesnė tikimybė, kad paaugliai tiesiog neturi susiformavusio įpročio, tarkim, mokykloje ar namuose gerti vandenį iš čiaupo ir naudoti gertuves.

Vis dėlto net 66,3 proc. paauglių žino ir supranta, kad geriamo vandens pirkimas plastikiniuose buteliuose didina aplinkos problemas, nors tai ir neatsispindi jų elgesyje. Kita vertus, paaugliai gana aktyviai priduoda plastiko butelius į supirkimo punktą, nors tokį elgesį galima sieti su pinigų už tarą grąžinimu, o ne sąmoningu noru tausoti aplinką. „Atliktas tyrimas parodė, kad paaugliai suvokia žmogaus poveikį aplinkai, patys kasdieniame gyvenime dažnai naudoja įvairias aplinkai draugiško elgesio formas, tačiau į kai kurį aplinkai žalingą elgesį suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį ir skatintų tinkamą elgesį“, – rezultatus apibendrina MRU profesorė R. Žukauskienė.

AIK

Kraujo labaratorija

NKC

JUKmedia

Lazy Monkey

Tattoo

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.