Tyrimas atskleidė – 95 proc. apklaustųjų pripažįsta, kad žmonės su negalia Lietuvoje patiria diskriminaciją

AutoriusJPFotoBNS

Neseniai partneriais tapę Lietuvos paralimpinis komitetas ir vaistinių tinklas „Camelia“, artėjant gruodžio 3-iai – Tarptautinei neįgaliųjų dienai, pristato bendro visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus. Jie atskleidė, kad nors žmonės su negalia mums yra priimtini tiek kaimynystėje, tiek darbe, tiek sporte, bet net 95 proc. respondentų pažymėjo, jog jie yra diskriminuojami.

Reprezentatyvus šalies gyventojų nuomonės tyrimas, kurį „Camelia“ ir Lietuvos paralimpinio komiteto užsakymu atliko „Spinter tyrimai“, atskleidė, kad dauguma apklaustųjų deklaruoja pozityvias nuostatas žmonių su negalia atžvilgiu. 85 proc. respondentų teigimu, žmonės su negalia jiems yra priimtini kaimynai, o 84 proc. – priimtini bendradarbiai.

Tačiau absoliuti dauguma apklaustųjų (95 proc.) pripažįsta, kad žmonės su negalia Lietuvoje dažnai susiduria su diskriminavimo atvejais. Respondentai taip pat išskyrė sritis, kuriose žmonės su negalia patiria atskirtį: 80 proc. respondentų teigė, kad darbo rinkoje, 59 proc. – atvirų ir viešų erdvių aplinkoje, 37 proc. – švietimo įstaigose, o 34 proc. – viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose.

Priemonės, kurios padėtų keisti visuomenės požiūrį

Nors 65 proc. atlikto tyrimo respondentų mano, kad per paskutinius penkerius metus visuomenės požiūris į žmones su negalia šalyje pagerėjo, net 95 proc. apklaustųjų pripažįsta – jį reikia stengtis keisti ir toliau.

„Besikeičiantis visuomenės požiūris į žmones su negalia nuteikia pozityviai, nes tai rodo, kad judame teisinga kryptimi. Tačiau turime pripažinti – žmonėms su negalia vis dar nėra sudaromos lygios galimybės gyventi visavertiškai, šią situaciją greičiau keisime tik kompleksiniu būdu, kai prie proceso prisidės visos suinteresuotos šalys: socialiai atsakingas verslas, žmonių su negalia teisėms atstovaujančios organizacijos, valdžios ir žiniasklaidos atstovai“, – teigia vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

Jos poziciją sustiprina ir šalies gyventojų tyrime dalyvavusių respondentų nuomonė: 66 proc. jų mano, kad visuomenės požiūrį padėtų keisti aktyvi žmonių su negalia socialinė integracija, 54 proc. – visuomenės švietimas negalios tema, 50 proc. – socialinės iniciatyvos, o 39 proc. – nacionalinės reikšmės sprendimai.

Iššūkiai profesionaliam žmonių su negalia sportui

87 proc. atlikto tyrimo respondentų žmonių su negalia užsiėmimą profesionaliu sportu vertina teigiamai, o 63 proc. yra priimtina kartu užsiimti fiziniu aktyvumu. Tačiau 66 proc. respondentų mano, kad profesionaliu sportu užsiimantys žmonės su negalia patiria atskirties problemas.

Nors žmonių su negalia profesionalus sportas visuomenėje yra vertinamas teigiamai, šiai sričiai netrūksta iššūkių. Tą pastebi ir tyrime dalyvavę šalies gyventojai – 51 proc. apklaustųjų mano, kad negalią turintiems sportininkams tenka mažesni asignavimai iš valstybės biudžeto nei sportininkams, neturintiems negalios, 48 proc. įvardija poreikių netenkinantį finansavimą, 41 proc. – prastas treniravimosi sąlygos, o 34 proc. – dėmesio stoką žmonių su negalia sportui.

„Per pastaruosius penkerius metus mums pavyko gerokai sutvirtinti paralimpinio sporto pozicijas. Valdžios kabinetuose išsikovojome aukšto meistriškumo sportininkams lygias stipendijas, einama link visiško premijų paralimpiečiams ir olimpiečiams suvienodinimo, kuris planuojamas 2024 m.

Bet matome, kad opių klausimų daug, juos aiškiai parodo tyrimo rezultatai. Lietuvos paralimpinis komitetas aktyviai dalyvauja sprendžiant šias problemas. Projektais siekiame didinti sporto infrastruktūros prieinamumą žmonėms su negalia. Siekiame integracijos, dalyvaudami bendrose varžybose su negalios neturinčiais atletais.

Mane labai džiugina teigiamas visuomenės požiūris į profesionalų paralimpinį sportą ir sportininkus. Tai rodo mūsų visuomenės pažangą. Manau, kad paralimpiečiai yra lyg visos žmonių su negalia bendruomenės vėliava, jų balsas girdimas, todėl yra svarbus“, – sako Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Ko imsis partneriai?

Lietuvos paralimpinis komitetas ir vaistinių tinklas „Camelia“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo kartu mažinti žmonių su negalia patiriamą socialinę atskirtį šviečiant visuomenę apie jų kasdienybę ir patiriamas problemas. Taip pat partneriai sieks žmonėms su negalia kurti lygias galimybes gyventi visavertiškai ir gerinti sudaromas sąlygas užsiimti profesionaliu sportu.

„Tikime, kad prasidėjusi partnerystė yra reikšminga ir galinti prisidėti prie žmonių su negalia patiriamų iššūkių mažinimo, o atliktas tyrimas ir jo duomenų atskleista reali situacija padės tinkamai įgyvendinti mūsų bendrus siekius“, – sako vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

Pristatę atlikto tyrimo rezultatus, partneriai pabrėžia siekiantys mažinti žmonių su negalia patiriamą socialinę atskirtį ir gerinti jų gyvenimo kokybę. Akcentuodama būtinybę šviesti visuomenę negalios tema, „Camelia“ rugsėjo 1-ąją taip pat pristatė lojalumo programą ir socialinę komunikacijos kampaniją „Kartu vienas dėl kito“.

„Tikime, kad mūsų kampanija „Kartu vienas dėl kito“ ir bendradarbiavimas su Lietuvos paralimpiniu komitetu padės šviesti visuomenę, didinti jos informuotumą ir supratimą apie žmones su negalia bei keisti nusistovėjusį požiūrį“, – teigia A. Budrikienė.

Vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios „Nemuno vaistinės“ generalinei direktorei pritaria ir paralimpinio judėjimo vadovas M. Bilius:

„Ši partnerystė suteikia mums dar daugiau galimybių vykdyti savo misiją, kurioje užkoduotas atstovavimas žmonėms su negalia ir jų teisėms. Esu tikras, kad kartu kursime tokią visuomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi svarbus, nepriklausomai nuo to, turi jis negalią ar ne.“


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai: numatyta stiprinti neįgaliųjų komunikavimo galimybes

confident-noyce

Negalią turintys žmonės darbo rinkoje: ką svarbu žinoti norinčiam dirbti?

confident-noyce

Seimas uždegė žalią šviesą neįgaliųjų integracijos reformai

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau