Tyrimas: 40 proc. lietuvių savo nešiojamu kompiuteriu naudojasi iki 3 metų

AutoriusJPFotoFREEPIK.COM

Lietuviai įsigytą nešiojamąjį kompiuterį naudoja iki 3 metų, o keisti imasi tik tada, kai šis sugenda arba jo veikimo kokybė nebetenkina, atskleidžia Baltijos šalių vartotojų tyrimas. Rinkdamiesi naują nešiojamąjį kompiuterį, lietuviai labiausiai vertina jo kainą ir spartą, o net 47 proc. respondentų svajoja apie mintimis valdomus ir savaitę be baterijos veikiančius kompiuterius.

Kompiuterį naudoja iki 3 metų

Nešiojamaisiais kompiuteriais vartotojai naudojasi nuo vienerių iki trejų metų, rodo šių metų liepos mėn. pabaigoje „Huawei“ užsakymu tyrimų bendrovės „RAIT“ atliktas Baltijos šalių gyventojų tyrimas. Visose trijose šalyse tokią nuomonę išreiškė apie 40 proc. respondentų.

„Nuo 1 iki 3 metų nešiojamu kompiuteriu naudojasi maždaug 2 iš 5 Baltijos regiono gyventojų. Svarbu pabrėžti, kad tokį laiko tarpą įrenginio nekeičia dažnai kompiuterį naudojantys žmonės. Rečiau atsiverčiantys nešiojamus kompiuterius juos dažniausiai keičia tik praėjus 6 metams. Tokia tendencija stebina, nes per 6 metus technologijų rinka itin stipriai pasikeičia, todėl tiek metų naudojamas kompiuteris jau būna moraliai pasenęs ir dažnai nebeatitinka rinkos standartų. Tad technologinis šuolis, kurį patiria kompiuterį atsinaujinantys vartotojai – labai didelis“, – sako Šarūnas Urbonas, „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje.

Panašu, kad praėjus šiam laikotarpiui, pirkti naujo kompiuterio Baltijos šalių vartotojai neskuba. Tą imasi daryti tik tuomet, kai sprendimą atsakingai apgalvoja ar kai kompiuteris nebeveikia tinkamai. Noras „atsinaujinti“ yra mažiausiai svarbus perkant naują įrenginį.

„Tiek lietuviai, tiek kitų Baltijos šalių vartotojai naują nešiojamąjį kompiuterį dažniausiai perka dviem atvejais – kai jis sugenda ir nustoja tinkamai veikti arba kai turimas tiesiog nebetenkina. Pastaroji priežastis taip pat susijusi su sparčiu technologijų rinkos tobulėjimu – po 3 metų naudojimosi kompiuteris vis dar gali veikti puikiai, tačiau jo funkcionalumai, sparta ir kitos specifikacijos gali nebetenkinti visų vartotojų poreikių“, – sako Š. Urbonas.

Dėl kai kurių funkcijų nuomonės išsiskiria

Renkantis naują kompiuterį, jo našumas visose trijose Baltijos šalyse yra vienas svarbiausių aspektų, bet dėl atskirų aspektų gyventojų nuomonė skirtingose šalyse išsiskiria. Pavyzdžiui, latviai (63 proc.) ir estai (58 proc.) itin vertina kompiuterio atminties talpą, o štai lietuviai į šią specifikaciją kreipia mažiau dėmesio – ją pasirinko tik 36 proc. respondentų. Maždaug 10 proc. Baltijos šalių gyventojų nurodė norą personalizuoti savo nešiojamąjį kompiuterį ir turėti gerą garso sistemą, tačiau šios savybės santykinai nereikšmingos.

Mažiau žmones domina tokių įrenginių dizainas ir svoris, bet rinkoje pasirodant naujiems kompiuteriams ši tendencija gali pasikeisti.

„Nors kompiuterio dizainas apklaustųjų tarpe buvo priskirtas prie mažiau svarbių priežasčių renkantis naują nešiojamąjį, šį elementą rimčiau vertina jauna, 18-24 metų amžiaus auditorija. Kitai daliai apklaustųjų šie kompiuterio parametrai daro mažiau įtakos sprendimui pirkti nešiojamąjį kompiuterį. Kita vertus, svarbu suprasti, kad kai kurie dizaino elementai reiškia ir geresnį įrenginio funkcionalumą. Pavyzdžiui, 90 proc. atsilenkiančios „Huawei MateBook X Pro“ kompiuterio dalies užimantis ekranas yra ne tik dizaino elementas, bet iš tiesų vartotojo patirtį gerinantis funkcionalumas. Jis naudotojams padeda pajausti „berėmę patirtį“, apie kurią ypač svajoja lietuviai“, – sako Š. Urbonas.

40 proc. lietuvių ir latvių taip pat itin svarbi ir baterijos veikimo trukmė. Svarbi tiek, kad apie savaitę be papildomo įkrovimo veikiančią bateriją svajotų net daugiau nei pusė apklaustų lietuvių.

 „Augantis nešiojamųjų kompiuterių funkcionalumas lemia ir gerokai aktyvesnį jų naudojimą nei anksčiau. Štai, pavyzdžiui, „Multi-screen Collaboration“ naujuosiuose „Huawei MateBook X Pro“ leidžia kompiuteryje sklandžiai valdyti išmanųjį telefoną ir taip viename įrenginyje pasiekti kelių skirtingų įrenginių funkcijas. Tokiu atveju ilgesni nenutraukiamo darbo nešiojamuoju kompiuteriu intervalai tampa ypač svarbūs“, – sako Š. Urbonas.

Lietuviai nori mintimis valdomo kompiuterio

Pagrindinė nešiojamų kompiuterių ypatybė, apie kurią svajoja Baltijos šalių gyventojai, yra žaibiškas duomenų apdorojimas – ją kaip svarbiausią pasirinko daugiau nei 60 proc. regiono vartotojų. Apie bateriją, veikiančią bent savaitę be įkrovimo, dažniau svajoja respondentai Latvijoje ir Estijoje, o lietuviai norėtų neįtikėtino išradimo – kompiuterio, valdomo minties galia.

„Žinoma, tokių technologinių sprendimų realybėje dar reiks kiek palūkėti, tačiau dėmesys šiems funkcionalumams padeda geriau pažinti vartotojų poreikius. Žvelgiant į tyrimo rezultatus, panašu, kad Baltijos šalių gyventojai labiausiai vertina ir ateityje tikisi didesnio nešiojamų kompiuterių veikimo greičio, mobilumo ir nepriekaištingos vartojimo patirties. Galiu patikinti, kad į šiuos aspektus nešiojamų kompiuterių kūrėjai iš tiesų investuoja daug pastangų“, – pasakoja Š. Urbonas.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Ką internete veikia senjorai: nuo krepšinio varžybų stebėjimo iki giminės medžio sudarymo

confident-noyce

Tyrimas: 1 iš 5 lietuvių slaptažodį nulaužti užtruktų iki 10 sekundžių

confident-noyce

Kompiuterių bumas tęsiasi: tyrimas rodo, kad nešiojamo kompiuterio nenaudoja tik 16 proc. lietuvių

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau